ADHD požymiai

Yra išskiriamos trys šio sutrikimo rūšys:

1. Hiperaktyvus;

2. Nedėmesingas;

3. Mišrus.

Praeityje visos šios sutrikimo rūšys buvo laikytos porūšiais. Dabar ADHD rūšys yra vadinamos simptomais. Pavyzdžiui, diagnozuojant dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą, tuo pat metu galima aptikti mišrią šio sutrikimo formą.

ADHD yra nepastovus sutrikimas, todėl kiekvienam sergančiąjam simptomai gali pasireikšti skirtingai. Vieniems šio sutrikimo simptomai pasireiškia ne taip pat stipriai, o kitiems itin stipriai.

Nedėmesingumo rūšies ADHD simptomai

1. Sunku sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui. Pavyzdžiui, gali būti labai sunku sutelkti dėmesį klasėje, darbo susitikime ar net kalbantis su draugais;

2. Lengva išsiblaškyti bei sunku užbaigti pradėtą darbą;

3. Jautrus reagavimas į kritiką bei jausmas lyg nesistengtumėte;

4. Sunku vykdyti užduotis, kurios reikalauja psichologinės ištvermės bei sunku būti organizuotiems;

5. Dažnas daiktų pametimas, nepaisant jų kainos, ar tai būtų mobilusis telefonas, ar pasas;

6. Sunku klausytis bei sutelkti dėmesį pokalbio metu, dažnai galimas nemandagus elgesys toks kaip žvalgymasis per langą ar žvilgčiojimas į laikrodį;

7. Dažnas užsisvajojimas bei užsidarymas „savame pasaulyje”.

Požymiai, kurie pasireiškia sergant hiperaktyvia ADHD forma:

1. Noras visada judėti;

2. Sunku nusėdėti kėdėje, net ir tokiose vietose, kur ramiai sėdėti yra būtina, pavyzdžiui klasėje ar lėktuve;

3. Švytavimas kojomis ar lingavimas sėdint;

4. Sunku išbūti ramiai vienoje vietoje. Pvz. vaikai dažniausiai pradeda bėgioti bei laipioti. Suaugę atranda potraukį ekstremalioms sporto šakoms;

5. Itin sunku laukti (pvz. net ir parduotuvės eilėje ar įstrigus mašinų kamštyje);

6. Įsitraukimas nekviestam į kitų žmonių pokalbius ar žaidimus ar pertraukinėjimas kalbant kitam žmogui;

7. Duoti atsakymą pilnai neišklausius klausimų bei užbaigti kitų žmonių sakinius;

8. Priimti neapgalvotus sprendimus nepagalvojant apie pasekmes, net jei tai gali sukelti fizinį skausmą;

9. Užduotys atliekamos greitai, darant daug klaidų, nes jaučiamasi daug geriau užduotis atliekant greitai negu lėtai ir sistemingai.

Su amžiumi simptomai gali kisti, nes su laiku keičiasi gebėjimas susidoroti su problemomis bei susikuriama tinkamesnė bei saugesnė aplinka.

Pavyzdžiui, septynmečiui berniukui gali būti sunku išsėdėti klasėje. Tuo tarpu tas pats berniukas būdamas suaugęs žino, kokio elgesio iš jos tikimasi, todėl panašioje situacijoje elgsis ramiai. Tačiau net ir tokiu atveju, viduje žmogus jausis neramiai. Visgi tokios charakteristikos asmuo rinksis darbą, kuriame nereikės dirbti sėdimo darbo, nes tokiame darbe ligos simptomai nebus tokie matomi.

Skirtingoms lytims šio sutrikimo simptomai gali pasireikšti skirtingai. Pavyzdžiui, berniukams impulsyvumas gali pasireikšti neatsargiu elgesiu einant per gatvę, tuo tarpu mergaitės labiau linkusios dažniau pertraukinėti kalbant.

ADHD diagnozavimas

Tik išsamūs tyrimai bei patyrusio sveikatos specialisto apžiūra gali įvertinti ADHD būklės rimtumą. Sindromo diagnozavimą bei būklės vertinimą gali atlikti kelių sričių sveikatos priežiūros specialistai: psichologai, neurologai, psichiatrai bei kai kuriais atvejais ir šeimos gydytojai.

ADHD bei kiti susirgimai

ADHD dažnai persipina su kitais susirgimais. Tai vadinama gretutiniais susirgimais. Kitų sutrikimų panašumas gali klaidinti norint nustatyti ADHD. Dėl to svarbu diagnozuoti bei išgydyti esamus sutrikimus, kurie turi panašius kaip ir ADHD simptomus. Nors panašių sutrikimų yra daug, tačiau patys pagrindiniai yra šie:

1. Nerimo sutrikimas;

2. Nuotaikos sutrikimai tokie kaip depresija ar bipolinis sutrikimas;

3. Mokymosi sutrikimai tokie kaip disleksija;

4. Miego sutrikimai;

5. Sunkaus elgesio sutrikimas;

6. Autizmo spektro sutrikimas.

ADHD gydymas

Gydymas gali būti pradėtas tik po tikslios diagnozės. Daugeliui žmonių gydymo procesas asocijuojasi su medikamentais. Visgi gydymas apima platesnį veiksmų spektrą nei tik vaistų vartojimas. Gydymo procesas susideda iš psichoterapijos, gyvenimiškų įgūdžių mokymosi, pagalbos įsiliejant į mokyklos ar darbo aplinką. Pats efektyviausias gydymas yra tuomet, kai jį sudaro keli gydymo būdai.

Medikamentinis gydymas

Daugeliui sergančių vaikų bei suaugusiųjų medikamentinis gydymas yra svarbi gydymo plano dalis. Tik gydytojas gali paskirti Jums ar Jūsų vaikų tinkamus vaistus bei nurodyti jų reikiamą dozę.

Įgūdžių lavinimas

Gyvenimiškų įgūdžių gerinimas yra itin svarbi ADHD gydymo dalis. Pavyzdžiui, gebėjimas planuoti laiką gali padėti laiku atlikti darbe patikėtas užduotis ar mokiniui laiku užbaigti namų darbų užduotį. Gyvenimiškų įgūdžių gerinimas gali atrodyti labai paprastas dalykas, tačiau reikalingas mūsų gyvenimo kokybės užtikrinimui.

Aplinka

Aplinka daro įtaką kiekvieno iš mūsų gebėjimui susikaupti. Pavyzdžiui, moksleiviams ar studentams tinkama aplinka gali padėti pasiekti geresnių rezultatų: moksleiviai dalinasi vienas su kitu savo turimais užrašais, o laikant egzaminą parenkama patalpa ramesnėje vietoje. Suaugusiems aplinkos faktorius yra taip pat svarbus, todėl tai gali būti matoma kaip tinkama darbinė aplinka, kurioje lengva susikaupti darbui.

Švietimas

Švietimas apie ADHD yra vienas pagrindinių aspektų. Informacija gali būti gaunama iš oficialių šaltinių tokių kaip gydytojų ar kitų šią sritį išmanančių ekspertų, arba mažiau oficialių šaltinių tokių kaip internetas, knygos bei lankstinukai. Švietimas apie ADHD padeda suprasti kaip šis sutrikimas įtakoja Jūsų ar Jūsų vaiko sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Psichologo konsultacijos ir ADHD

Psichologai nediagnozuoja ADHD, tai gali atlikti tik psichiatrai. Tačiau psichologinės konsultacijos padeda susidoroti su savigarbos ar santykių problemomis, depresija bei nerimu, kurie gali atsirasti dėl ADHD. Metodai bei intensyvumas gali kisti atsižvelgiant į tai, kad skirtingais gyvenimo tarpsniais susiduriame su skirtingais iššūkiais bei problemomis.