Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit, sed diam nonummy nibh euismod tincidunt
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit, sed diam nonummy nibh euismod tincidunt ut laoreet dolore magna aliquam erat volutpat.

Nerimas ir nerimo sutrikimas

Lengvosmintys.lt / Nerimas ir nerimo sutrikimas

Nerimas – nerimo sutrikimas

Retkarčiais jaudinamės ar jaučiamės sunerimę visi. Nerimas – normali žmogaus reakcija stresinėse situacijose, tačiau kai kuriems tos baimės ir jaudulys nėra laikini. Jų nerimo dienos nesitraukia, kartais situacija net pablogėja.

Nerimo sutrikimas – liga, kuri trukdo normaliai funkcionuoti darbe, mokykloje ir net gyvenimiškose situacijose. Nerimas taip pat gadina santykius su šeimos nariais bei draugais. Gerai yra tai, jog yra veiksmingų nerimo sutrikimo gydymo būdų.

nerimas

Kas yra nerimas?

Yra keletas pagrindinių nerimo sutrikimo tipų:

1. Bendras nerimo sutrikimas – nuolatinis jaudinimasis bei nerimas. Žmonės, kurie serga šiuo sutrikimu, jaudinasi dėl begalės dalykų – sveikatos, finansų, jie nuolatos jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo. Neramumas, susierzinimas, raumenų tempimas, nesusikoncentravimas, miego sutrikimai ir bendras blogumo jausmas – tokie yra nerimo simptomai.

2. Panikapasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jausite tokius simptomus: prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas. Tokie priepuoliai ištinka netikėtai ir žmonės, patiriantys tai, bijo pasikartojančių panikos priepuolių, dėl to pakeičia savo gyvenimo ritmą.

3. Fobijos – tai didelė specifinio dalyko (pvz.: gyvačių ar vorų) ar veiksmo (pvz.: skridimas lėktuvu) baimė.

4. Socialinio nerimo sutrikimas / socialinė fobija – žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti. Tokiems žmonės sunku susirasti draugų, jie vengia situacijų, kur reiktų bendrauti, iš anksto nerimauja dėl būsimo renginio, dažnai dreba, prakaituoja, juos pykina dėl buvimo viešoje erdvėje.

5. Obsesinis – kompulsinis sutrikimasužsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti). Dažnai tai gali pasireikšti kaip nuolatinis rankų plovimas (noras išvengti bakterijų), ar nuolatinis darbo tikrinimas, kad jame nebūtų jokių klaidų.

6. Potrauminio streso sindromas – šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai. Šio sindromo simptomai: nelaimės prisiminimai, košmarai, gąsdinančios mintys, lendančios į galvą dienos metu net ir po kelių mėnesių ar metų po nelaimingo atsitikimo.

Psichoterapeuto pagalba, kai yra nerimas, nerimo sutrikimas ar pasikartoja nerimo dienos

Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą. Deja, nerimo dienos dėl to tik dažnėja. Psichologai nustatys, ar jūs sergate, ir padės išmokti veiksmingų ir saugių būdų su tuo kovoti.

„Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą. Deja, nerimo dienos dėl to tik dažnėja.“

Vienas iš būdų – kognityvinė elgesio terapija (KET). Jos metu psichoterapeutai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Kognityvumas padeda pacientui suprasti, kad jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Išmokę valdyti savo mintis, jie sumažina nerimo simptomų intensyvumą.

Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami (pvz. viešasis kalbėjimas, buvimas mažose erdvėse), ir tai jiems leidžia suprasti, kad toks elgesys neprivalo iššaukti panikos priepuolių ar nerimo.

Ko tikėtis iš psichoterapijos, jeigu vargina nerimas, nerimo sutrikimas ar nerimo dienos

Psichoterapija – tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai. Psichoterapeutai žino, kada jūs esate pasirengęs sukontroliuoti savo baimes, tad nereikia bijoti, kad būsite verčiamas susidoroti su stresinėmis situacijomis, kai tam esate dar nepasiruošęs.

Psichoterapeutai, norėdami padėti atsikratyti nerimo sutrikimų, remiasi ne tik kognityvine elgesio terapija. Grupinė terapija – metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų. Ši psichoterapija ypač naudinga vaikams ir jaunuoliams turintiems nerimo sutrikimus.

Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Dauguma žmonių, jaučiančių nerimą, jau po keleto (ar net mažiau) mėnesių, išmoksta sumažinti arba visiškai atsikratyti nerimo simptomų, nerimo dienos tampa vis retesnės. Taip pat daugeliui pacientų pastebimas pagerėjimas, nerimas sumažėja jau po keleto susitikimų.

 

Psichoterapeutai yra puikūs šios srities specialistai, tad jie tikrai galės padėti, jeigu jus vargina nerimas.

Registracija pokalbiui su terapeutu

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.





Aš patvirtinu, kad esu susipažinęs su įmonėje taikoma Privatumo politika ir sutinku, kad mano asmens duomenys būtų tvarkomi ja remiantis.