Tyrimai rodo, jog šiuo metu narcisizmas diagnozuotas apie 5,3% JAV gyventojų. Tačiau tai – tik apytiksliai duomenys, kadangi šie žmonės retai pripažįsta savo elgesio problemas ir dar rečiau ieško profesionalios pagalbos. Nuo 50 iki 75 % žmonių, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas, yra vyrai.
Šios asmenybės pasižymi empatijos stoka: narcizai nesupranta, kaip jų veiksmai veikia kitų žmonių jausmus, jie neatsižvelgia į kitų poreikius, bet kokia kaina siekia dėmesio ir pripažinimo iš aplinkinių. Kartais šiam tikslui susikuria netikrą įvaizdį: viešumoje atrodo žavingi, elgiasi paslaugiai, manieringai, kartais apsimeta kukliais tam, kad sulauktų komplimentų. Dėl nuolatinio neigimo, kad elgiasi netinkamai, šiems žmonėms sudėtinga keistis ir koreguoti savo elgesį. Partneriui išsakius savo jausmus, narcizas kratosi atsakomybės ir stengiasi iškreipti realybę savo naudai (angl. gaslighting), kaltindamas partnerį perdėtu jautrumu.
Laikui bėgant, toksiškas narcizų elgesys daro žalą jų santykiams su artimaisiais bei aplinkiniais. Dėl to jie susiduria su sunkumais puoselėjant ilgalaikius santykius ir draugystes. Išskirtiniais atvejais galimi ir smurto protrūkiai, todėl svarbu šio sutrikimo neignoruoti bei laiku skirti tinkamą gydymą.
„Narcizai dažnai tyčiojasi iš jūsų jausmų ir vadina jus pernelyg jautriu(-ia), kai juos išreiškiate.“
1. Nuolat svajoja apie pranašumą, galios pozicijas, tobulumą, neribotą valdžią.
2. Jie jaučiasi ypatingi ir tiki, kad nusipelno daugiau už kitus žmones.
3. Iš kitų jiems nuolat reikia dėmesio, pagyrų ir aukštinimo.
4. Jie nepriima kritikos.
5. Jaučiasi privilegijuoti ir galintys daugiau nei kiti.
6. Jie yra linkę manipuliuoti ir išnaudoti kitus, kad pasiektų savo tikslo.
7. Mano, kad visi turi paklusti jų įgeidžiams.
8. Jie stokoja empatijos ir nepaiso kitų žmonių poreikių.
9. Nuolat pavyduliauja ir nepasitiki kitais.
10. Yra arogantiški, linkę žeminti ir nuvertinti aplinkinius.
Kadangi yra įvairių narcisizmo tipų, ne visos narcisistinės asmenybės pasižymi tais pačiais elgesio bruožais. Du pagrindiniai ekspertų išskiriami tipai yra atviras ir paslėptas narcisizmas.
Šis tipas, dar vadinamas grandioziniu narcisizmu, yra aiškiausiai išreikštas ir lengviausiai atpažįstamas. Tokią asmenybę geriausiai apibūdina šie būdvardžiai:
– Arogantiškas
– Pretenzingas
– Dominuojantis
– Agresyvus
– Konkurencingas
– Stokojantis empatijos
– Perdėtai pasitikintis savimi
Šie žmonės rečiau jaučia nepatogias emocijas, tokias kaip liūdesys, nerimas ar vienatvė. Žmonės, turintys atvirą narcisizmą, taip pat gali pervertinti savo sugebėjimus ir intelektą, yra linkę nuvertinti kitus bei dominuoti tiek namuose, tiek darbo aplinkoje.
Taip pat žinomas kaip pažeidžiamas narcisizmas, paslėptas narcisizmas yra atviro narcisizmo priešingybė, kadangi nėra aiškiai išreikštas ir lengvai pastebimas. Bendri paslėpto narcisizmo bruožai yra šie:
– Nerimastingumas
– Didesnė tikimybė patirti nerimą, depresiją ir gėdą
– Nepasitikėjimas savimi
– Perdėtas jautrumas, ypač kritikos atžvilgiu
– Polinkis užimti aukos poziciją
– Nesaugumas
– Gynybiškumas
– Depresyvumas
– Atsitraukimas, uždarumas
Nors tokio tipo narcisizmas yra mažiau išreikštas ir sunkiau identifikuojamas, šis narcizas vis tiek slapta manys, kad yra pranašesnis už visus kitus, ir stokos empatijos kitų atžvilgiu. Jo užsisklendimas savyje dažnai susijęs su nepakankamumo bei gilios baimės jausmu. Tokiam asmeniui sunkiau priimti kritiką nei atviro tipo narcizui: jis ją išgyvena ilgai ir priima itin asmeniškai.
Tyrimai rodo, kad paslėpto ir atviro narcisizmo kategorijos ne visada yra kontrastuojančios ir griežtai atskirtos. Kitaip tariant, asmuo, turintis atvirą narcisizmą, gali išgyventi laikotarpį, kai atsiranda daugiau paslėpto narcisizmo požymių.
Jei darbe nesutariate su kolega ir kartais jo pusėn laidote kandžius komentarus ar juokelius, tai dar nereiškia, kad esate narcizas.
Daugelis iš mūsų gali pasižymėti vienu ar narcisistiniu bruožu. Tačiau įprastai toksiškas elgesys trunka trumpai ir savo išraiška bei intensyvumu gerokai skiriasi nuo asmenybės sutrikimu pasižyminčio asmens elgesio. Yra daug asmenybės bruožų, tokių kaip, pavyzdžiui, dosnumas ir uždarumas. Jie didesniu ar mažesniu laipsniu pasireiškia kiekviename iš mūsų. Tas pats atsitinka ir su bet kuriuo narcizišku bruožu. Tuo tarpu narcizams narcisistinių bruožų sunkumas ir intensyvumas yra toks, kad tai visam laikui paveikia jų santykius su kitais ir savimi.
Atminkite, kad narcisistinės asmenybės sutrikimas yra psichinės sveikatos sutrikimas.
Paprastai psichikos sveikatos specialistas diagnozuoja asmenybės sutrikimą, jei tenkinami bent šie du kriterijai:
1. Asmeniui dėl tam tikrų asmenybės bruožų sunku užmegzti ryšį su kitais žmonėmis ar savimi. Pavyzdžiui, kaip jie kontroliuoja savo elgesį arba kaip emociškai reaguoja į kitus žmones.
2. Gyvenimiškose situacijose nuolat išryškėja patologiniai asmenybės bruožai. „Patologinis“, kalbant apie psichinę sveikatą, reiškia mintis, emocijas ar elgesį, kurie neigiamai veikia tai, kaip žmogus mato, bendrauja ir prisitaiko prie jį supančio pasaulio.
Narcisistinė asmenybė yra vienas mažiausiai ištirtų asmenybės sutrikimų. Dėl to specialistams vis dar sudėtinga suprasti jo priežastis ir gydymo galimybes. Dauguma mokslininkų mano, kad šio sutrikimo vystymąsi lemia:
– Aplinka ir kultūros įtaka;
– Ankstyvoji gyvenimo patirtis ir ryšys su tėvais;
– Genetika.
Kitaip tariant, žmogus gali išsiugdyti narcistinius bruožus kaip atsaką į konkrečias situacijas, kurias patyrė dar būdamas vaikas. Tai gali būti:
– Traumuojantis įvykis;
– Tėvų aplaidumas;
– Patirta kritika;
– Gyvenimas su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu tėvu ar globėju;
– Bet kokio pobūdžio išnaudojimas;
– Diskriminacija;
– Perdėtas lepinimas ir liaupsinimas.
Kadangi ne visi į šias situacijas reaguojame vienodai, mokslininkams vis dar sunku nustatyti tikslias asmenybės sutrikimo priežastis.
Visų pirma, svarbu suprasti, jog tai nėra žmogaus asmenybės dalis arba jo sąmoningas pasirinkimas, o medicininė diagnozė. Psichoterapija gali padėti ugdyti konkrečius įgūdžius ir strategijas, kurios gali padėti jiems pakeisti jų santykį su kitais ir savimi. Tiesa, įprastai šios asmenybės pagalbos nesikreipia arba kreipiasi tik patyrę dideles krizes asmeniniame gyvenime, pavyzdžiui, skyrybas. Gydymas tampa sudėtingas ir tuomet, kai narcizai nepripažįsta turintys psichologinių problemų. Bet kuriuo atveju ilgalaikė psichoterapija šiandien yra veiksmingiausias narcisizmo gydymo būdas.
– Reguliuoti ir suprasti savo emocijas;
– Pastebėti ir įvardinti elgesį ir nuostatas, kurios gali sukelti konfliktą su kitais žmonėmis;
– Ugdyti gebėjimą užkirsti kelią toksiškam elgesiui ir jį keisti;
– Valdyti reakciją į kritiką;
– Ugdyti įgūdžius kurti intymesnius ir stabilesnius santykius;
– Sukurti įveikos mechanizmus;
– Tyrinėti, toleruoti ir suprasti kitų žmonių jausmus.
– Psichoanalitinė psichoterapija;
– Kognityvinė elgesio terapija;
– Schemų psichoterapija;
– Metakognityvinė psichoterapija;
– Dialektinė elgesio terapija.
Žinutės langelyje nurodyk tau tinkamą datą ir laiką. Netrukus susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.