10 pagrindinių narcizams būdingų bruožų:

1. Nuolat svajoja apie pranašumą, galios pozicijas, tobulumą, neribotą valdžią.

2. Jie jaučiasi ypatingi ir tiki, kad nusipelno daugiau už kitus žmones.

3. Iš kitų jiems nuolat reikia dėmesio, pagyrų ir aukštinimo. 

4. Jie nepriima kritikos.

5. Jaučiasi privilegijuoti ir galintys daugiau nei kiti.

6. Jie yra linkę manipuliuoti ir išnaudoti kitus, kad pasiektų savo tikslo.

7. Mano, kad visi turi paklusti jų įgeidžiams.

8. Jie stokoja empatijos ir nepaiso kitų žmonių poreikių.

9. Nuolat pavyduliauja ir nepasitiki kitais.

10. Yra arogantiški, linkę žeminti ir nuvertinti aplinkinius.

Kadangi yra įvairių narcisizmo tipų, ne visos narcisistinės asmenybės pasižymi tais pačiais elgesio bruožais. Du pagrindiniai ekspertų išskiriami tipai yra atviras ir paslėptas narcisizmas. 

1. Atviras narcisizmas:

Šis tipas, dar vadinamas grandioziniu narcisizmu, yra aiškiausiai išreikštas ir lengviausiai atpažįstamas. Tokią asmenybę geriausiai apibūdina šie būdvardžiai:

– Arogantiškas

– Pretenzingas

– Dominuojantis

– Agresyvus

– Konkurencingas

– Stokojantis empatijos

– Perdėtai pasitikintis savimi

Šie žmonės rečiau jaučia nepatogias emocijas, tokias kaip liūdesys, nerimas ar vienatvė. Žmonės, turintys atvirą narcisizmą, taip pat gali pervertinti savo sugebėjimus ir intelektą, yra linkę nuvertinti kitus bei dominuoti tiek namuose, tiek darbo aplinkoje.

2. Paslėptas narcisizmas:

Taip pat žinomas kaip pažeidžiamas narcisizmas, paslėptas narcisizmas yra atviro narcisizmo priešingybė, kadangi nėra aiškiai išreikštas ir lengvai pastebimas. Bendri paslėpto narcisizmo bruožai yra šie:

– Nerimastingumas

– Didesnė tikimybė patirti nerimą, depresiją ir gėdą

– Nepasitikėjimas savimi

– Perdėtas jautrumas, ypač kritikos atžvilgiu

– Polinkis užimti aukos poziciją

– Nesaugumas

– Gynybiškumas

– Depresyvumas

– Atsitraukimas, uždarumas

Nors tokio tipo narcisizmas yra mažiau išreikštas ir sunkiau identifikuojamas, šis narcizas vis tiek slapta manys, kad yra pranašesnis už visus kitus, ir stokos empatijos kitų atžvilgiu. Jo užsisklendimas savyje dažnai susijęs su nepakankamumo bei gilios baimės jausmu. Tokiam asmeniui sunkiau priimti kritiką nei atviro tipo narcizui: jis ją išgyvena ilgai ir priima itin asmeniškai. 

Tyrimai rodo, kad paslėpto ir atviro narcisizmo kategorijos ne visada yra kontrastuojančios ir griežtai atskirtos. Kitaip tariant, asmuo, turintis atvirą narcisizmą, gali išgyventi laikotarpį, kai atsiranda daugiau paslėpto narcisizmo požymių.

Kas nėra narcisistinės asmenybės sutrikimas?

Jei darbe nesutariate su kolega ir kartais jo pusėn laidote kandžius komentarus ar juokelius, tai dar nereiškia, kad esate narcizas. 

Daugelis iš mūsų gali pasižymėti vienu ar narcisistiniu bruožu. Tačiau įprastai toksiškas elgesys trunka trumpai ir savo išraiška bei intensyvumu gerokai skiriasi nuo asmenybės sutrikimu pasižyminčio asmens elgesio.  Yra daug asmenybės bruožų, tokių kaip, pavyzdžiui, dosnumas ir uždarumas. Jie didesniu ar mažesniu laipsniu pasireiškia kiekviename iš mūsų. Tas pats atsitinka ir su bet kuriuo narcizišku bruožu. Tuo tarpu narcizams narcisistinių bruožų sunkumas ir intensyvumas yra toks, kad tai visam laikui paveikia jų santykius su kitais ir savimi.

Atminkite, kad narcisistinės asmenybės sutrikimas yra psichinės sveikatos sutrikimas.

Kas būdinga narcisistinės asmenybės sutrikimui?

Paprastai psichikos sveikatos specialistas diagnozuoja asmenybės sutrikimą, jei tenkinami bent šie du kriterijai:

1. Asmeniui dėl tam tikrų asmenybės bruožų sunku užmegzti ryšį su kitais žmonėmis ar savimi. Pavyzdžiui, kaip jie kontroliuoja savo elgesį arba kaip emociškai reaguoja į kitus žmones. 

2. Gyvenimiškose situacijose nuolat išryškėja patologiniai asmenybės bruožai. „Patologinis“, kalbant apie psichinę sveikatą, reiškia mintis, emocijas ar elgesį, kurie neigiamai veikia tai, kaip žmogus mato, bendrauja ir prisitaiko prie jį supančio pasaulio.

Kokios priežastys lemia šio sutrikimo vystymąsi?

Narcisistinė asmenybė yra vienas mažiausiai ištirtų asmenybės sutrikimų. Dėl to specialistams vis dar sudėtinga suprasti jo priežastis ir gydymo galimybes. Dauguma mokslininkų mano, kad šio sutrikimo vystymąsi lemia:

– Aplinka ir kultūros įtaka;

– Ankstyvoji gyvenimo patirtis ir ryšys su tėvais;

– Genetika.

Kitaip tariant, žmogus gali išsiugdyti narcistinius bruožus kaip atsaką į konkrečias situacijas, kurias patyrė dar būdamas vaikas. Tai gali būti:

– Traumuojantis įvykis;

– Tėvų aplaidumas;

– Patirta kritika;

– Gyvenimas su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu tėvu ar globėju;

– Bet kokio pobūdžio išnaudojimas;

– Diskriminacija;

– Perdėtas lepinimas ir liaupsinimas.

Kadangi ne visi į šias situacijas reaguojame vienodai, mokslininkams vis dar sunku nustatyti tikslias asmenybės sutrikimo priežastis.

Kaip galite padėti sau arba savo artimajam?

Visų pirma, svarbu suprasti, jog tai nėra žmogaus asmenybės dalis arba jo sąmoningas pasirinkimas, o medicininė diagnozė. Psichoterapija gali padėti ugdyti konkrečius įgūdžius ir strategijas, kurios gali padėti jiems pakeisti jų santykį su kitais ir savimi. Tiesa, įprastai šios asmenybės pagalbos nesikreipia arba kreipiasi tik patyrę dideles krizes asmeniniame gyvenime, pavyzdžiui, skyrybas. Gydymas tampa sudėtingas ir tuomet, kai narcizai nepripažįsta turintys psichologinių problemų. Bet kuriuo atveju ilgalaikė psichoterapija šiandien yra veiksmingiausias narcisizmo gydymo būdas.

Kai asmuo įsipareigoja ilgalaikiam gydymui, terapeutas jam gali padėti:

– Reguliuoti ir suprasti savo emocijas;

– Pastebėti ir įvardinti elgesį ir nuostatas, kurios gali sukelti konfliktą su kitais žmonėmis;

– Ugdyti gebėjimą užkirsti kelią toksiškam elgesiui ir jį keisti;

– Valdyti reakciją į kritiką;

– Ugdyti įgūdžius kurti intymesnius ir stabilesnius santykius;

– Sukurti įveikos mechanizmus;

– Tyrinėti, toleruoti ir suprasti kitų žmonių jausmus.

Veiksmingiausios psichoterapijos kryptys gydant šį sutrikimą yra šios: 

– Psichoanalitinė psichoterapija;

– Kognityvinė elgesio terapija;

– Schemų psichoterapija;

– Metakognityvinė psichoterapija;

– Dialektinė elgesio terapija.