Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit, sed diam nonummy nibh euismod tincidunt
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit, sed diam nonummy nibh euismod tincidunt ut laoreet dolore magna aliquam erat volutpat.

    Panikos atakos ir panikos priepuoliai

    Lengvosmintys.lt / Panikos atakos ir panikos priepuoliai

    Panikos atakos ir panikos priepuoliai

    Panikos atakos – staigūs baimės ir nerimo priepuoliai, kylantys be priežasties ir iššaukiantys fizinius ir psichologinius simptomus. Panikos priepuoliai sukelia visiškai nereikalingą, nerealiai didelį ir nepagrįstą baimės jausmą. Bet ką gali ištikti toks priepuolis, tačiau pasikartojančios panikos atakos – tai panikos ar nerimo sutrikimo ženklas, kurį reikia gydyti.

    Panikos priepuoliai: simptomai

    Panikos priepuoliai ir jų fiziniai simptomai gali būti įvairūs: greitas kvėpavimas, gausus prakaitavimas, drebulys, pykinimas, dirglumas, nutirpusios galūnės, dilgčiojimas, gali būti per karšta ar per vėsu, padažnėjęs širdies ritmas. Prie jaučiamos baimės prisideda ir atitolimas nuo savęs, nesikontroliavimas, pavojaus nujautimas, noras pabėgti ir išvengti situacijos.

    „Panikos priepuolių simptomai, kurie yra labai panašūs į širdies smūgio ar astmos simptomus, gali būti lydimi ir baimės numirti.“

    Panikos atakos ištinka staiga ir netikėtai, visai nesvarbu, kokios būsenos tuo metu buvote. Kai kuriems žmonėms panikos atakos metu pasireiškia mažiau nei keturi anksčiau išvardinti simptomai. Priepuoliai trunka 5 – 20 min., dažniausiai maždaug 10 min. Panikos priepuoliai gali ištikti kas kelias valandas, kiekvieną dieną, o kartais tik kartą per savaitę. Žmonės, kuriuos priepuoliai ištinka gana dažnai, išmoksta numatyti, kokios situacijos jį iššauks ir jam pasiruošia.

    Panikos atakos: priežastys

    Nėra tiksliai nustatyta, kas iššaukia panikos atakas, tačiau yra keletas teorijų, tarp jų ir cheminis smegenų išsibalansavimas ir genetinis polinkis. Tokius priepuolius gali iššaukti įvairios priežastys ir begalė skirtingų situacijų: nerimas ar depresija, didelis, ilgai besitęsiantis stresas, pasikeitusi rutina, fizinės sveikatos (širdies, kvėpavimo ar skydliaukės) problemos, alkoholio, nikotino ar kofeino perdozavimas, taip pat kai kurių vaistų ir medikamentų vartojimas.

    Dažni panikos priepuoliai rodo, kad yra panikos sutrikimas. Panikos atakos gali užpulti ir miegant – prabusite labai išsigandęs, krečiamas drebulio. Suaugę ir jaunuoliai, patiriantys panikos atakas, dažnai serga ir kitomis psichinėmis ligomis arba yra rizikos grupėje susirgti obsesiniu – kompulsiniu sindromu, nerimo sutrikimu ir kt.

    Panikos priepuolių gydymas

    Žmonės, kuriuos panikos priepuoliai užklumpa dažnai, yra linkę keisti savo gyvenimo būdą, vengdami situacijų ir aplinkos, kurioje kyla didesnė priepuolio rizika. Tačiau tai atveria kelią fobijoms, pvz.: agorafobijai (minios, didelių viešų vietų baimė). Psichologo konsultacijos gali pakeisti jūsų požiūrį ir išmokyti reaguoti į situacijas, kurios jums sukelia baimes. Relaksacija ir sąmoningo dėmesingumo pratimai – gilus kvėpavimas, meditacija, joga, masažai – mažina stresą ir nerimą, kurie gali sukelti panikos priepuolius.

    Kaip padėti žmogui, patiriančiam panikos ataką?

    Panikos atakos nuo įprasto baimės jausmo skiriasi tuo, kad jos prasideda tada, kai nėra jokios grėsmės. Kūnas mums sako, kad gresia pavojus, tačiau taip nėra.

    Nėra visiškai aišku, kas iššaukia panikos atakas, todėl žmonės, kurie jas patiria, baiminasi, kad panikos atakos gali prasidėti viešumoje. Panikos atakos verčia jaustis nepatogiai ir sukelia nuovargį, dauguma žmonių mano, kad patiria širdies priepuolį ar kitą, gyvybei pavojingą problemą.

    Jei pažįstate ką nors, kas patiria panikos atakas, pateikiame jums kelis patarimus, ką reikia daryti, o ko vengti, kad padėtume žmogui tuo metu.

    Venkite tokių frazių kaip: „Atsipalaiduok, nėra ko bijoti.“, „Ai, nesinervuok, praeis.“, „Kas tau vis negerai?“ Galbūt tyčia ir nenorite įskaudinti ar sugėdinti savo draugo, tačiau jo ligos neigimas gali iššaukti tokias emocijas.

    Kaip galite padėti?

    1. Išlikite ramus

    Buvimas ramiam yra vienas geriausių būdų, kaip galite padėti. Panikos atakos nesitęsia ilgai – patys stipriausi jausmai trunka maždaug 5-10 minučių. Tačiau žmogus, kuris patiria ataką, praranda laiko nuovoką, jis gali jaustis siaubingai išsigandęs ar net galvoti, jog tuoj mirs.

    Net jei ir pats kažkiek išsigandote, išlikite ramus. Jei matote, kad jūsų balsas (jei žmogus nepaprašė nekalbėti) padeda, kalbėkite ramiu balsu.

    2. Klauskite, kaip galite padėti

    Dauguma žmonių, kurie patiria panikos atakas ar kitus nerimo sutrikimus, turi savus būdus kaip nusiraminti. Siūlydami savo palaikymą, nepamirškite, kad pats žmogus geriausiai žino, kas jam padeda.

    Tiesa, panikos priepuolio metu jam gali būti sunku bendrauti. Susižinokite iš anksto, ką turėtumėte daryti, kad galėtumėte padėti. Panikos atakos metu galite ramiai paklausti, ką turite daryti, kad palaikytumėte žmogų, tik nusiteikite, kad gautas atsakymas gali būti trumpas. Patiriamas stresas daro įtaką žmogaus mąstysenai ir elgesiui, todėl kad ir kokį atsakymą gautumėte, nepriimkite jo asmeniškai.

    3. Jei nežinote, ką sakyti, pabandykite tai:

     

    – Užtikrinkite žmogų, kad jo nepaliksite;
    – Priminkite, kad atakos netrunka ilgai;
    – Kartokite jam, kad jis yra saugus.

    4. Ką daryti, jei žmogus nori, kad išeičiau?

    Jei žmogui negresia joks pavojus, duokite jam erdvės, tačiau išlikite netoliese, kad galėtumėte stebėti situaciją. Duokite suprasti, kad jei jo nuomonė pasikeis, jūs esate šalia ir grįšite bet kuriuo metu.

    5. Sutelkite dėmesį į veiksmus, o ne žodžius

    Kai kuriems žmonėms padeda raminantis, pažįstamas balsas, tačiau venkite kartoti tokias frazes kaip „nesijaudink“ ar pastovaus klausimo, ar viskas gerai. Suprantame, kad linkite tik gero, tačiau tuo metu jūsų žodžiai gali būti netinkami esamai situacijai, netgi galite ją pabloginti, nes jums svarbus žmogus gali manyti, jog jausdamasis negerai, elgiasi blogai.

    6. Žinokite simptomus


    Jei dar neišmokote ženklų, įspėjančių apie artėjančią panikos ataką, skirkite tam šiek tiek laiko ir padarykite tai dabar.

    Dažniausi panikos atakos simptomai:

    – jaučiamas siaubas ar baimė;

    – gilus kvėpavimas ar oro trūkumas;

    – užstrigusio kąsnio jausmas gerklėje;

    – besidaužanti širdis;

    – galvos svaigimas ar drebulys;

    Ne visų panikos atakos būna vienodos, todėl galite pasiklausti, kokių įspėjamųjų ženklų turėtumėte ieškoti pas savo artimą žmogų. Kuo greičiau suprasite, kas vyksta, tuo greičiau galėsite žmogų nuraminti.

    7. Kaip paversti žodžius naudingesniais

    Susiekite savo žodžius su veiksmais:

    – Klauskite, galbūt žmogus nori išeiti iš kambario, į ramesnę vietą;

    – Priminkite, kad reikia kvėpuoti;

    – Užveskite trumpą pokalbį, nebent jums pasakė, kad nenori kalbėtis.

    8. Padėkite nurimti

    Jūs galite padėti žmogui nukreipti mintis į tai, kas iš tiesų vyksta, o ne susitelkti ties jaučiama baime. 

    Pateikiame jums kelis pavyzdžius, kaip galite padėti:

    – Fizinis prisilietimas, pvz.: laikymas už rankos (jei žmogus nieko prieš);

    – Grublėto daikto davimas į rankas;

    – Paskatinimas pasimankštinti ar pajudėti;

    – Patarimas žmogui kartoti tokią frazę: „jaučiuosi siaubingai, tačiau tai manęs nesužeis“;

    – Lėtas ir ramus kalbėjimas apie pažįstamas vietas ar veiklas.

    9. Atpažinkite jų nuovargį

    Įprastai žmonėms nėra lengva pasidalinti mintimis apie savo emocinę sveikatą ar kankinančius panikos priepuolius. Kai kurie žmonės vengia tokių temų, nes mano, kad kiti jų nesupras, kiti bijo, kad juos teis, ar sakys, kad jie išsigalvoja ir jų liga išgalvota.

    Kiti žmonės nesupranta, kokią baimę kelia panikos atakos ir gali manyti, kad tai visiškai neadekvatu. Tačiau tai labai tikra ir žmogus, patiriantis tuos jausmus, negali jų kontroliuoti. Paprastas, suprantantis atsakymas į kito pasidalijimą galėtų skambėti taip: „Atrodo, kad tau labai sunku. Užjaučiu tave ir sakyk, jei galiu kuo tau padėti.“

    10. Supraskite, kad jaučiama panika logiška neatrodo nei jums, nei jiems

    Panikos atakos gali atrodyti gluminančios ir baisios. Jas nuspėti yra labai sunku ir dažniausiai jos kyla be jokios priežasties. Taip, panikos atakas gali sukelti stresas, tačiau dažnai jos kyla ir ramioje vietoje, ar netgi miegant.

    Panikos priepuolį patiriantį asmenį galite įspėti, kad jokio tikro pavojaus nėra, ir nereikia bijoti, tačiau jis tikriausiai tą jau žino. Tai vieną iš priežasčių, kodėl panikos atakos yra gluminančios – jų metu jūsų reakcija tokia pati, kokia būtų, jei jums grėstų pavojaus, tik šiuo atveju jokios grėsmės nėra. Būtent dėl šios priežasties, žmogus, kuris patiria panikos ataką, gali pradėti bijoti jaučiamų simptomų, arba susieti juos su rimtomis sveikatos problemomis.

    Ko reikėtų vengti

    1. Nelyginkite įprasto streso ir panikos atakos

    Tikriausiai jūs esate jautęs baimę ar stresą pavojingose situacijose. Galbūt kartais jaučiate nerimą. Tačiau jūsų patirtys neprilygsta tai baimei, jaučiamai panikos atakos metu. Venkite palyginimų tarp jūsų skirtingų patirčių, nebent taip pat patiriate panikos atakas.

    Jei esate patyręs nenusakomą baimę, tada galite numanyti, kaip jūsų draugas jaučiasi. Priminkite sau, kad jie nejaučia streso ir baimės savo noru. Jūsų draugas taip pat gali jaustis bejėgiu, nesuprasti, kas vyksta, galbūt jausti fizinį skausmą ar diskomfortą.

    2. Nepatarinėkite

    Ne visiems padeda tie patys metodai. Gilus kvėpavimas ir kiti atsipalaidavimo būdai gali padėti, jei yra praktikuojami nuolatos. Jei tokius metodus pasitelksite tik atakos metu, jie gali sukelti priešingą reakciją. Gilus kvėpavimas gali sukelti oro trūkumą ir tada jūsų mintys susikoncentruoja į kitus dalykus. Priminkite draugui, kad kvėpuoti reikia, tačiau praleiskite žodį giliai. Trumpai tariant, nedalinkite patarimų, kaip žmogus turi susitvarkyti su simptomais. Jūs tikrai esate girdėjęs, kad joga, meditacija ar kofeino atsisakymas padeda, tačiau jūs nežinote, ką jau bandė jūsų draugas ir kas jam pasirodė veiksminga.

    Palaukite, kol jūsų paprašys patarimo. Jei pats patiriate panikos atakas, gali sakyti, kas jums padėjo su jomis tvarkytis, pasiūlykite pabandyti tai kartu.

    3. Negėdinkite ir nesumenkinkite

    Yra visiškai normalu bijoti panikos atakų, ypač nepažįstamų žmonių apsupty, ar manyti, kad panikos atakos yra nepatogios ir vengti pasakoti apie tai mylimiesiems ar draugams. Žmonės, patiriantys panikos atakas supranta, kad jų baimė yra nelogiška, tačiau išgirdę tai iš jiems artimo žmogaus, gali pamažu atsiriboti ir nuo visuomenės. Venkite tokių frazių kaip:

    – „Atsipalaiduok, nėra ko bijoti.“

    – „Ai, nesinervuok, praeis.“

    – „Ir tau dėl to liūdna?“

    – „Kas tau vis negerai?“

    Galbūt jūs tyčia ir nenorite įskaudinti ar sugėdinti savo draugo, tačiau jo ligos neigimas gali iššaukti tokias emocijas.

    4. Pabandykite suprasti

    Įsivaizduokite, kad susitikote su draugu ir jis patyrė panikos ataką. Jai praėjus, jūsų draugas jaučiasi ramus, tačiau labai pavargęs. Jūs buvote suplanavę eiti į vakarėlį, kurio abu be galo laukėte, tačiau jūsų draugas paprašo jūsų, kad parvežtumėte jį namo.

    Normalu, kad būsite nusivylęs, tačiau atsiminkite, kad jūsų draugas nėra atsakingas už tai, kas nutiko. Tikriausiai jis jaučiasi dar blogiau dėl to, kad sugriovė jūsų planus.

    Po panikos atakos yra visiškai normalu jaustis išsekusiam. Žmogus, patyręs panikos ataką, gali nenorėti nieko kito, kaip tik pailsėti ir atsipalaiduoti.

    Galbūt jums atrodo, kad vakarėlis juos prablaškys ar pakels nuotaiką, tačiau priverstinis dalyvavimas ten, o ne buvimas saugioje ir ramioje vietoje gali sukelti dar didesnį stresą.

    „Po panikos atakos yra visiškai normalu jaustis išsekusiam. Žmogus, patyręs panikos ataką, gali nenorėti nieko kito, kaip tik pailsėti ir atsipalaiduoti.“

    Kada skambinti pagalbos numeriu?

    Gali būti baisu stebėti draugą, patiriantį panikos ataką, tačiau kažkuriuo metu jūs jam turėtumėte padėti. Kada? – sunku atsakyti.

    Paskambinti pagalbos numeriu atrodo saugiausias sprendimas, tačiau jis gali sukelti papildomą stresą. Tiesiog būkite šalia ir stebėkite savo draugą. Galbūt tai neatrodo kaip didelis darbas, tačiau jūsų draugui tai be galo svarbu. Pagalbos numeriu skambinkite, jei:

    1. Krūtinės skausmas yra ne duriantis, o spaudžiantis, ir keliauja link rankų ir pečių;

    2. Simptomai tęsiasi ilgiau nei 20 min., jie nesilpnėja, o stiprėja;

    3. Oro trūkumas nesumažėja;

    4. Spaudimas krūtinėje trunka ilgiau nei minutę ar dvi.

    Kada ieškoti psichologo pagalbos

    Jei panikos priepuoliai (ar baimė dėl galimos panikos atakos) neleidžia jums mėgautis kasdiene veikla, apsipirkinėjimu, važiavimu viešuoju transportu ar dalyvauti socialinėje veikloje, jums derėtų kreiptis į psichologą.

    „Psichologo konsultacijų tikslas yra sumažinti negatyvias mintis, elgesį ir pakeisti jūsų požiūrį į situacijas, kurios iššaukia panikos priepuolius.“

    Registracija psichologo konsultacijai

    Konsultuojame ir nuotoliniu būdu – per Skype programėlę.

    Žinutės langelyje nurodyk tau tinkamą datą ir laiką. Netrukus susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.






      Aš patvirtinu, kad esu susipažinęs su įmonėje taikoma Privatumo politika ir sutinku, kad mano asmens duomenys būtų tvarkomi ja remiantis.

      Pagaliau atradau savyje vidinės ramybės, kurios jau senai nejaučiau. Tai stipriai padėjo nurimti ir susitvarkyti su stresu. - 30 m. moteris

      Lankau „Lengvų minčių“ konsultacijas jau kelis mėnesius ir tikrai labai džiaugiuosi jus atradusi, dar kartą ačiū jums! - Rasa Balčiūnaitė

      Daugiau koncentruojuosi į dabartį - išmokau būti čia ir dabar. Pavyksta ne visada, bet bent jau žinau ką daryti, kai „įsisvajoju“ . - 26 m. moteris