Pyktis yra viena iš daugelio žmogaus emocijų, elementari kaip džiaugsmas, liūdesys, nerimas ar nuostaba. Tai nėra nei bloga, nei gera emocija, pyktis – natūrali reakcija į juntamą grėsmę, neteisybę ar skausmą. Pati emocija nėra problema, viskas priklauso nuo to, kaip su ja susitvarkome. Visiškai normalu jausti pyktį, kai su jumis prastai ar neteisingai elgiamasi, tačiau tai patampa problema, kai pyktis pasireiškia aplinkinius ir mus pačius žeidžiančiu būdu.
Gali atrodyti, kad nesveika pyktį laikyti viduje, kad tai aplinkiniai yra per jautrūs, kad turite teisę pykti ar kad pykčio rodymas būtinas aplinkinių pagarbai užsitarnauti. Tačiau tiesa yra visai kitokia: jūsų pykčio priepuoliai neigiamai paveikia kitų žmonių nuomonę apie jus, kliudo karjerai ir komplikuoja santykius.
„Pyktis nėra nei bloga, nei gera emocija, tai - natūrali reakcija į juntamą grėsmę, neteisybę ar skausmą.“
Kodėl atsiranda pyktis?
Pyktis yra visiškai natūralus ir dažniausiai automatiškas atsakas į skausmą. Skausmas gali būti tiek fizinis (kai mus sužeidžia ar prastai jaučiamės), tiek emocinis (kai jaučiamės atstumti, išgąsdinti, išgyvename netektį). Pyktis neatsiranda pats savaime, o visuomet seka skausmo jausmus, todėl dažnai yra vadinamas antrine emocija. Tačiau vien skausmas negali sukelti pykčio, jis atsiranda kartu su pyktį iššaukiančia mintimi. Šios mintys susideda iš prielaidų, asmeninių vertinimų, situacijų interpretacijų, kurios verčia galvoti, kad kažkas nori mus sužeisti, įskaudinti. Šiuo aspektu pyktis yra socialinė emocija, nes visuomet egzistuoja objektas, į kurį jis nutaikytas (net jei objektas esame patys).
Pyktis taip pat gali veikti kaip kitų emocijų pakaitalas. Kartais pykstame tam, kad nejaustume skausmo. Taip įvyksta todėl, kad pyktis yra malonesnis jausmas už skausmą ar liūdesį. Pykdami labiau pasitikime savimi, nukreipiame dėmesį nuo skausmo į veiksmą, leisdami sau atsiriboti nuo tikrųjų skausmingų jausmų.
Pykčio pasekmės
Nekontroliuojamas pyktis, užsiliepsnojantis greitai ir nevaldomai, turi rimtas pasekmes:
1. Emocinei sveikatai:
Chroniškas pyktis sunaudoja daugybę emocinės energijos ir aptemdo mąstymą, taip trukdydamas susikaupti ir mėgautis gyvenimu. Pykčio metu išskiriami streso hormonai kelia stresą ir yra susiję su racionalaus vertinimo bei atminties suprastėjimu.
2.Fizinei sveikatai:
Dažnas stresas ir pyktis susilpnina imunitetą ir padaro kūną pažeidžiamą, padidina širdies ligų, diabeto riziką, sukelia nemigą ir aukštą kraujo spaudimą. Viduje laikomas pyktis sustiprina chronišką skausmą, o išreiškiamas pyktis skausmą sumažina.
3.Karjerai:
Darbo aplinkoje konstruktyvi kritika ir diskusijos yra išties svarbūs. Tačiau tai stipriai skiriasi nuo pykčio priepuolių. Negebėjimas valdyti pykčio ir jo nukreipimas į bendradarbius, klientus ar vadovus daro neigiamą įtaką jūsų įvaizdžiui ir trukdo vystytis karjerai.
4.Santykiams:
Pykčio priepuoliai labiausiai žeidžia artimiausius žmones ir gali negrįžtamai pakenkti bet kokiems santykiams. Negebėjimas valdyti pykčio protrūkių verčia draugus, mylimuosius, šeimos narius prarasti pasitikėjimą, jaustis nepatogiai ir vengti kontakto su jumis. Itin gilias žaizdas pyktis palieka vaikų sąmonėje.
„Kartais pykstame tam, kad nejaustume skausmo. Taip įvyksta todėl, kad pyktis yra malonesnis jausmas už skausmą ar liūdesį.“
Pyktis ir jo išraiška
Pyktis yra galinga emocija ir mūsų kūnas visuomet į jį sureaguoja. Instinktyvus ir natūralus būdas pykčiui išreikšti yra agresija, tačiau šių laikų visuomenėje, varžomi socialinių ir moralinių standartų, žmonės pasirenka skirtingus pykčio išraiškos būdus:
1. Išreiškimas. Išreikšti savo pyktį asertyviai ir neagresyviai yra sveikiausias būdas susitvarkyti su šia emocija. Tai padaryti galima tik tuomet, kai suprantate savo poreikius, pykčio priežastį ir galite tai išsakyti neįskaudinant kitų. Asertyviai pyktį išreiškiame, kai esame kantrūs, nekeliame balso, pasitikime savimi ir savo nuomone, bet išliekame atviri ir kitos pusės nuomonei, pagalvojame prieš šnekėdami. Pykčio parodymas šiuo būdu sustiprina santykius ir pagarbą vienas kitam, parodo emocinę brandą ir leidžia pasijusti geriau.
2. Slopinimas. Pyktis gali būti nuslopintas ir pakeistas kita emocija arba nuslopintas ir nukreiptas. Pirmuoju variantu pyktis sulaikomas viduje, nustojama apie jį galvoti ir vietoj to dėmesys nukreipiamas į kažką pozityvaus, taip pakeičiant jį į teigiamą emociją. Antruoju variantu pyktis nuslopinamas ir paverčiamas konstruktyviu elgesiu, kaip sportinė ar meninė veikla. Tačiau ši išraiška turi savus pavojus: jei pyktis yra nuslopinamas, tačiau neišleistas į išorę, jis nukreipiamas į vidų ir turi destruktyvias pasekmes pačiam žmogui.
3. Nusiraminimas. Tai reiškia ne tik kontroliuoti savo išorinį elgesį, bet ir vidinius procesus bei reakcijas. Gilus kvėpavimas, mažinant širdies plakimą, ir pozityvios mintys padeda nurimti. Šis būdas yra veiksmingas tik tuomet, kai pyktis nuraminamas visiškai ir nepaliekama nuoskaudų.
Jei nei vienas iš šių pykčio išraiškos būdų neveikia ir jausmus išreikšti mokate tik agresyviu ir nevaldomu protrūkiu – būtina pasidomėti apie pykčio valdymą. Tačiau net ir maži pokyčiai elgesyje bei gyvensenoje gali stipriai padėti.
10 patarimų, kaip suvaldomas pyktis
1. Prieš kalbant, akimirką skirti pamąstymui. Užvirus jausmams dažnai pasakome tai, ko net negalvojame ir vėliau gailimės. Net ir trumpa apmąstymo akimirka prieš pradedant kalbėti gali padėti geriau išsireikšti ir išvengti rimto konflikto.
2. Išsiaiškinti, kas išties sukėlė pyktį. Pyktis yra tik problemos rezultatas. Tam, kad su juo būtų galima susidoroti, pirma reikia suprasti, kokia problema jį sukelia ir kaip ją išspręsti. Neretai po neracionaliu pykčiu slepiasi emocinės problemos, kaip nerimas ar depresija, todėl gilinimasis į pykčio prigimtį gali būti didelis žingsnis emocinės sveikatos link.
3. Išreikšti pyktį tik nurimus. Visiškai nurimus ir atgavus blaivią mąstyseną, daug lengviau išreikšti savo pyktį asertyviu būdu, neįskaudinant aplinkinių.
4. Atpažinti pykčio ženklus. Gali atrodyti, kad pykčio protrūkis prasideda netikėtai ir be jokio perspėjimo, tačiau kūnas siunčia signalus, kuriuos pastebėjus, galima atsitraukti iš situacijos dar prieš pratrūkstant. Šie ženklai yra: delnų gniaužymas, griežimas dantimis, pagreitėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas, galvos skausmas, sunkumas susikoncentruoti.
5. Fizinė veikla. Judėjimas, sportas mažina stresą, kuris dažnai suaštrina imlumą pykčiui. Jei jaučiate, kad pyktis veržiasi per viršų, išeikite pasivaikščioti ar pabėgioti – taip ne tik nusiraminsite, pakeisite aplinką, bet ir sumažinsite stresą bei sporto metu išsiskyrę hormonai leis pasijusti laimingesniais.
6. Pykčio dienoraštis. Aprašykite visus kartus, kai jaučiatės ar esate pikti, agresyvūs. Taip pastebėsite ir galėsite identifikuoti pyktį iššaukiančius veiksnius. Žinant šiuos veiksnius lengviau kontroliuoti savo reakciją į juos ir galima iš anksto pasiruošti situacijoms, kurios kelia įniršį.
7. Pagalvoti apie sprendimus. Jei pykčio priežastis yra aiški, jo išvengti galima bandant išspręsti problemą. Jei rytiniai kamščiai sukelia pyktį – pasiruoškite išvažiuoti anksčiau; jei pykdo prasti vaiko pažymiai – padėkite mokytis.
8. Pykčio išraišką pradėti nuo „Aš“ teiginių. Žmonės jautriai reaguoja į kritiką ir kaltinimus, todėl savo nuomonę išreikškite teiginiais, prasidedančiais „Aš“. „Man nepatinka, kad tu vėluoji“, sukels mažiau pykčių nei „Tu visada vėluoji“.
9. Tobulinti atsipalaidavimo įgūdžius. Atpalaiduojantys, nurimti padedantys pratimai yra labai parankūs situacijose, kai sunku kontroliuoti emocijas. Kvėpavimo pratimai, joga, raminančių scenarijų įsivaizdavimas, muzikos klausymas, gali padėti išvengti pykčio protrūkio.
10. Nebijoti kreiptis pagalbos.
„Neretai po neracionaliu pykčiu slepiasi emocinės problemos, kaip nerimas ar depresija, todėl gilinimasis į pykčio prigimtį gali būti didelis žingsnis emocinės sveikatos link.“
Pykčio priepuoliai
Pyktis yra natūrali emocija, su kuria tenka susidurti kiekvienam. Jaučiant didžiulį streso kiekį, net ir ramiausias žmogus gali pratrūkti pykčiu, tačiau nevaldomi pykčio priepuoliai, mediciniškai vadinami Kintančių protrūkių sutrikimu (angl. intermittent explosive disorder), nuo to žymiai skiriasi.
Kas yra pykčio priepuolis?
Pykčio priepuoliai pasižymi nepagrįstu ir neproporcingu pykčiu, įsiūčiu, pasireiškiančiu agresyviais poelgiais ir žodžiais. Dažnai priepuoliai perauga į smurtinį elgesį, daiktų mėtymą ir daužymą ar savęs žalojimą, todėl yra itin pavojingi. Ši būsena yra pasikartojanti ir per metus įvairiomis formomis gali ištikti 10 kartų ar dažniau. Tai yra lėtinis sutrikimas, galintis tęstis daugybę metų, tačiau yra pastebėta, kad su juo dažniausiai susiduria jaunesni žmonės ir jis turi tendenciją silpnėti su amžiumi.
Simptomai
Prieš pykčio priepuolį gali būti juntama:
1. Drebėjimas
2. Krūtinės, širdies skausmai
3. Įsiūtis
4. Padidėjęs suirzimas
5. Padažnėjęs širdies plakimas
6. Padidėjusi energija
7. Prakaitavimas
8. Baimė prarasti kontrolę
9. Atitrūkimas nuo realybės
Pykčio priepuolio metu pasireiškia:
– Staigus įsiūtis
– Rėkimas
– Fizinė agresija
– Daiktų mėtymas ir daužymas
– Grasinimas ir įžeidinėjimas
– Nuosavybės niokojimas
Jei nevaldomas pyktis pasireiškia kartu su 3 ar daugiau išvardintų simptomų, yra didelė tikimybė, kad tai pykčio priepuolis.
Pykčio priepuoliai: priežastys
Nevaldomi pykčio priepuoliai gali prasidėti dar vaikystėje ar paauglystėje. Tiksli jų atsiradimo priežastis nėra aiški, tačiau tam įtaką gali daryti daugybė biologinių ir aplinkos faktorių.
1. Aplinka. Dauguma žmonių, kenčiančių nuo pykčio priepuolių, užauga šeimose, kuriose susiduriama su fiziniu ir emociniu smurtu. Tai stipriai paveikia dar besivystančius vaikus ir didėja tikimybė, kad jų elgesyje pasireikš tokie patys polinkiai.
2. Genetika. Pastebima, kad polinkis į nekontroliuojamą pyktį gali būti paveldimas iš tėvų.
3. Kiti psichologiniai sutrikimai. ADHD, depresija ar nerimo sutrikimai neretai pasireiškia nevaldomo pykčio pavidalu. Nevilties ir liūdesio jausmai konvertuojami į agresiją tam, kad apsaugotų kenčiantįjį nuo pažeidžiamumo.
4. Praeities traukos. Vaikystėje ar jaunystėje patirtos emocinės traumos gali daryti įtaką pykčio priepuolių išsivystymui.
5. Lytis. Pastebėta, kad vyrai su šia problema susiduria gerokai dažniau, nei moterys.
Kaip valdyti pykčio priepuolius
1. Psichologo pagalba.
Tai yra patikimiausias būdas valdyti pyktį. Kartu su specialistu sudarius technikų ir rėžimų planą bei jo laikantis, galima pakeisti savo elgesį ir mąstymą. Taip pat, pyktis dažniausiai yra kitos problemos simptomas, todėl specialistas padėtų išsiaiškinti po nevaldomu pykčiu slypinčius emocinius sutrikimus ar praeities traumas.
2.Atsipalaidavimo pratimai.
Gilus ritminis kvėpavimas, joga, meditacija, muzika ar atpalaiduojantys vaizdiniai gali padėti nurimti ir išvengti priepuolio.
3.Vengti nuotaiką keičiančių substancijų.
Siekiant sustabdyti pykčio priepuolius būtina vengti alkoholio ar narkotikų, kurie gali išprovokuoti protrūkį.
4.Praktikuoti naujus mąstymo būdus.
Verta pabandyti apie situaciją pagalvoti iš kitos pusės, remiantis racionalumu ir logika. Tai gali padėti geriau kontroliuoti savo reakciją į problemą ar situaciją.
5.Vaistai.
Nors vaistai nuo pykčio priepuolių neegzistuoja, tačiau kai kurie preparatai gali padėti slopinti agresyvų elgesį ar impulsyvumą. Dažniausiai naudojami antidepresantai, seratonino papildai ar nuotaikos stabilizatoriai.
Kada kreiptis į psichologą, jeigu jaučiamas pyktis?
Mokėjimas kontroliuoti pyktį kiekvienam yra didelis iššūkis. Tačiau jei nekontroliuojamas pyktis skaudina jus ir aplinkinius, griaudamas santykius, apsunkindamas karjerą ir versdamas gailėtis, o nei viena pykčio valdymo technika nepadeda – reikėtų kreiptis pagalbos, užsirašykite psichologo konsultacijai.
Registracija pokalbiui su psichologu
Registruotis galite el.paštu info@lengvosmintys.lt arba per žemiau esančią formą. Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.