Pogimdyvinė depresija: simptomai

– Nuolatinis verkimas, dažnai be priežasties

– Nuotaikų kaita

– Pasikartojantys panikos priepuoliai

– Išsekimas ir silpnumo jausmas

– Kaltės, bevertiškumo jausmas

– Greitas susierzinimas ir pyktis

– Sunkumai pajusti ryšį su kūdikiu, dingęs susidomėjimas juo

– Nevilties jausmas

– Nemiga arba nuolatinis noras miegoti

– Žymiai padidėjęs arba suprastėjęs apetitas

– Sunkumai justi malonumą net veiklose, kurias mėgstate

– Mintys apie mirtį

– Baimė, kad esate bloga mama

– Atsiskyrimas nuo aplinkinių ir šeimos narių

– Mintys apie savęs arba kitų žmonių žalojimą

Kiekvienai motinai pogimdyvinė depresija pasireiškia skirtingai ir simptomai gali būti gąsdinantys. Tačiau labai svarbu suprasti, kad šie jausmai nereiškia, kad esate bloga mama ar blogas žmogus. Geriau koncentruotis į tai, kaip padėti sau pasijusti geriau.

Kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija?

Nėra vienos tikslios priežasties, kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija, o kartais jų, atrodo, visai nėra. Tačiau fiziniai pokyčiai, emocinės problemos bei gimdymo aplinkybės gali daryti įtaką šios būklės išsivystymui.

1. Emocinės problemos. Kūdikio gimimas atneša daug pokyčių, naujų atsakomybių ir baimių, o tai, kartu su miego trūkumu, gali stipriai paveikti emocinę būklę. Net mažiausios problemos ar įsivaizduojamos grėsmės sukelia stiprias emocijas, gali atsirasti abejonių, ar pajėgsite auginti vaiką, jį apsaugoti. Po gimdymo pasikeitusi socialinė, visuomeninė padėtis taip pat sustiprina emocinį disbalansą ir visa tai daro įtaką pogimdyvinei būklei. 

2. Fiziniai pokyčiai. Po gimdymo staigiai ir stipriai nukrenta estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis kraujyje, todėl kūnas patiria stresą bei žymius pokyčius. Dėl šios priežasties juntamas nuovargis, silpnumas, liūdesys. Taip pat, pasikeitusi išvaizda gali versti jaustis nepatraukliai, sumažinti pasitikėjimą savimi. Tai daro didelę įtaką bendrai savijautai ir gali paskatinti pogimdyvinės depresijos atsiradimą.

3. Gimdymo aplinkybės. Kartais kūdikio gimimo aplinkybės motinai yra nepalankios ir tai stipriai paveikia emocinę būklę. Rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai didėja, jei kūdikis gimė su negalia ar tai yra dvynukai, jei nėštumas buvo neplanuotas ar nenorimas. Palaikymas nėštumo ir gimdymo metu yra labai svarbus, todėl sudėtingi santykiai su partneriu, palaikymo nebuvimas, sunki finansinė būklė kelia liūdesį, kuris gali išlikti ir po gimdymo. Dar vienas reikšmingas faktorius – motinos emocinių sutrikimų istorija. Pogimdyvinė depresija dažniau pasireiškia moterims, kurios prieš nėštumą sirgo depresija, bipoliniu sutrikimu ar giminėje yra polinkis į depresiją.

Pogimdyvinė depresija tėčiams

Pogimdyvinė depresija, nors rečiau, gali atsirasti ir kūdikio tėvui. Tėvams ji pasireiškia tais pačiais simptomais: liūdesiu, neviltimi, mintimis apie žalojimąsi, pasikeitusiu elgesiu. Jauni, į depresiją linkę, komplikuotus santykius su partnere turintys tėvai yra labai pažeidžiami šio sutrikimo atsiradimui.

Svarbu suprasti, kad tėčius vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir mamas. Kai kuriais atvejais, tėvo padėtis gali būti net sunkesnė, kadangi visuomenėje vis dar išlieka stigma, kad vyras yra ir turi būti stipresnis, emociškai stabilesnis ir mažiau susijęs su vaiko gimimu. Tačiau labai svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija tėčiams yra normalus reiškinys, kurio negalima ignoruoti. Susidūrus su šia būkle po vaiko gimimo, tiek mamoms, tiek tėčiams reikėtų nebijoti savo jausmų ir išdrįsti kreiptis pagalbos.

Pogimdyvinė depresija: kaip padėti?

Padėkite sau:

1. Neslėpkite savo jausmų. Pasidalinkite savo emocijomis su partneriu, su artimaisiais ar su kitomis motinomis.

2. Kreipkitės į psichologą. Specialistas padės pajusti džiaugsmą motinystėje ir sukurti ryšį su savo mažyliu.

3. Atraskite laiko sau. Poilsis ir grįžimas prie hobių gali padėti pasijusti geriau. Paprašykite partnerio pasaugoti kūdikį ar suraskite auklę ir bent trumpam išeikite iš namų pasimėgauti mylima veikla.

4. Venkite vienatvės. Nors kartais gali nesinorėti bendrauti su žmonėmis, susitikite su artimaisiais, draugais, neatsisakykite jų pagalbos. Net trumpas nuoširdus pokalbis, pasidalinimas savo jausmais ir potyriais gali padėti vėl pasijusti žmogumi. 

5. Sveika gyvensena. Sveikatai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžias ir stabilizuotis emociškai. Pasistenkite maitintis sveikai, išeikite į lauką pasivaikščioti, pailsėkite.

Padėkite artimajam:

Jei artimojo elgesyje pastebite pogimdyvinės depresijos simptomus ar apie tai net yra užsimenama – nedelskite padėti. 

1. Paprašykite pasipasakoti ir išklausykite

2. Nelyginkite savo pogimdyvinės patirties ir išgyvenimų su artimojo

3. Priminkite, kad normalu po gimdymo jausti ne tik džiaugsmą, o neigiamos emocijos nereiškia, kad esate bloga mama ar tėtis

4. Paskatinkite kreiptis į psichologą pagalbos

5. Suplanuokite daugiau susitikimų su artimuoju, kad galėtumėte stebėti jo būklę

6. Priminkite, kad pogimdyvinis laikotarpis greitai praeis

Psichologo pagalba

Visuomenėje priimtina, kad vaiko gimimas turėtų būti savaime džiaugsmingas įvykis, todėl dažnai juntama baimė išreikšti savo liūdesį, nerimą ir kreiptis pagalbos. Tačiau negydoma pogimdyvinė depresija gali palikti randus šeimos santykiuose ir emocinėje būklėje, todėl svarbu imtis veiksmų.

Jei savo savijautoje pastebėjote pogimdyvinės depresijos simptomus ir jie tęsiasi jau keletą savaičių – kreipkitės į psichologą. Specialistas parodys kelią geresnės savijautos link ir padės užmegzti tvirtesnius ryšius su kūdikiu bei savo partneriu. Vaiko gimimas yra džiaugsmingas įvykis ir sunkus iššūkis, todėl visi jausmai šiuo laikotarpiu yra normalūs. Svarbiausia – juos atpažinti ir nebijoti kreiptis pagalbos, jei pasidaro per sunku.