Šiais laikais stresas daugeliui iš mūsų yra įprasta rutinos dalis, kaip dantų valymas ar apsipirkinėjimas. Visi žinome, ką reiškia jausti stresą, tačiau nėra lengva apibrėžti, kas tai konkrečiai yra. Kai sakome, kad „tai varo stresą“ ar „aš stresuoju“, galime kalbėti apie:
– Situaciją ar įvykį, kuris kelia spaudimą. Pavyzdžiui, kai visiškai negalime kontroliuoti įvykio ar kai spaudžia daugybė darbų.
– Savo reakciją, kai juntamas didelis spaudimas: jausmus, kuriuos patiriame, kai mums iškelti dideli reikalavimai.
Tikslaus medicininio streso apibrėžimo nėra. Tarp specialistų vyrauja nesutarimas ar stresas sukelia problemas, ar atvirkščiai – jis yra problemų pasekmė. Vis dėlto, aišku, kad stresas yra kūno reakcija į grėsmę. Kai pajuntamas pavojus, tikras ar netgi įsivaizduojamas, kūno savisaugos instinktas įjungia aukštesnę pavarą staigiu, automatiniu procesu, dar žinomu, kaip „kovos arba pabėgimo“ reakcija arba stresas.
„Kritinėse situacijose stresas gali išgelbėti gyvybę – suteikti jėgos apsiginti, padidinti reakcijos greitį ir sužadinti kritinį mąstymą.“
Stresas: naudingas ar žalingas?
Nauda:
Stresas yra kūno pastangos mus apsaugoti. Spaudžiant darbui, jis padeda susikaupti, išlikti energingam ir atidžiam. Būtent stresas pakelia nuo sofos ir pasodina prie knygų dieną prieš egzaminą. Kritinėse situacijose stresas gali išgelbėti gyvybę – suteikti jėgos apsiginti, padidinti reakcijos greitį ir sužadinti kritinį mąstymą. Mažais kiekiais stresas yra naudingas: gerina atmintį, padeda susikaupti, kai kurie specialistai teigia, kad stresas net padeda stiprinti imunitetą.
Žala:
Viskas pasikeičia, jei stresas tampa ne retkarčiais patiriamu reiškiniu, o nuolatine gyvenimo būsena. Emocinis stresas, juntamas kelias savaites ar mėnesius, gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti aukštą kraujo spaudimą, silpnumą, depresiją, nerimą ir net prisidėti prie širdies ligų išsivystymo. Dėl nuolatinio streso dažnai išsivysto sunkūs emociniai ir sveikatos sutrikimai. Būtent dėl to labai svarbu save stebėti ir kuo anksčiau suprasti, kad juntamo streso kiekis yra per didelis, jis užsitęsia per ilgai ir reikia imtis priemonių tai pakeisti.
Emociniai simptomai, kuriuos iššaukia stresas:
Emociniai simptomai yra tie, kurie susiję su jūsų nuotaikomis, mintimis ir jausmais. Streso valdymas yra ypač svarbus, nes jis padeda atsikratyti nepageidaujamų simptomų. Per didelis streso kiekis gali turėti neigiamos įtakos jūsų emocinei sveikatai ir sukelti šiuos simptomus:
Išsekimas. Tai reiškia, kad jūsų energijos lygis yra labai žemas ir jūs jaučiatės pavargę, nesugebantys atlikti savo įprastų veiklų. Išsekimas gali būti susijęs su nuolatiniu stresu, kuris mažina jūsų gebėjimą atsipalaiduoti ir atkurti savo jėgas.
Silpnumas. Jūsų kūnas ir raumenys yra susilpnėję ir jūs jaučiatės neturintys jėgų. Silpnumas gali būti susijęs su streso poveikiu jūsų imuninei sistemai, kuri tampa mažiau atspari ligoms ir infekcijoms.
Liūdesys. Jaučiatės liūdni, nelaimingi, beprasmiški ar netikintys savimi. Liūdesys gali būti susijęs su streso sukelta depresija, o tai yra rimta emocinė būsena, kurią reikia gydyti kuo skubiau.
Užmaršumas. Tai reiškia, kad jūsų atmintis ir dėmesys yra sutrikę ir jūs dažnai pamirštate svarbius dalykus ar pametate mintis. Užmaršumas gali būti susijęs su streso poveikiu jūsų smegenų funkcijai, kuri mažina jūsų gebėjimą mokytis, prisiminti ir spręsti problemas.
Nuolatinis susierzinimas. Jūsų kantrybė ir tolerancija yra sumažėjusios ir jūs su artimaisiais ir kitais žmonėmis pykstatės dėl mažų dalykų. Nuolatinis susierzinimas gali būti susijęs su streso sukeltu nerimu, kuris trukdo ramiai ir racionaliai mąstyti.
Vienišumo jausmas. Jaučiatės, kad esate nereikalingi niekam. Jus slegia tai, kad neturite kam išsipasakoti problemų ar tiesiog neturite su kuo bendrauti. Tai gali būti streso pasekmė, nes jausdami įtampą, galite netiesiogiai parodyti, kad vengiate bendravimo su kitais t.y. artimi žmonės gali manyti, kad nenorite su jais bendrauti, nors viskas yra priešingai.
Humoro jausmo praradimas. Jūsų gebėjimas juoktis ir mėgautis gyvenimu yra sumažėjęs arba dingęs visai. Humoro jausmo praradimas gali būti susijęs su pesimizmu, kurį gali sukelti stresas, ypač kai matote tik neigiamą ir blogiausią scenarijų visose situacijose.
Neracionalus pyktis. Jūsų emocijos yra labai intensyvios ir lengvai prarandate savikontrolę bei elgiatės agresyviai ar net smurtaujate. Toks pyktis gali būti susijęs su streso sukeltu impulsyvumu, kai nesvarstote savo veiksmų pasekmių ir reaguojate instinktyviai.
Elgesio pokyčiai taip pat gali išduoti, kad jus kamuoja stresas
Pasikeitęs elgesys reiškia tai, kad jūsų veiksmai ir įpročiai keičiasi dėl streso poveikio, o ne savaime, tarsi reaguojant į aplinką ir gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamas streso valdymas gali padėti atsikratyti žalingų elgesio modelių ir bruožų. Per didelis stresas gali turėti neigiamos įtakos jūsų elgesiui ir tai gali išduoti šie požymiai:
Dažnas verkimas. Jūsų emocinė būsena yra labai nestabili ir jūs lengvai pradedate verkti dėl bet kokios priežasties ar net be jos. Toks verkimas gali būti susijęs su streso sukelta emocine įtampa, kuri trukdo reguliuoti savo jausmus ir išreikšti juos sveiku būdu.
Socialinis atsiskyrimas. Jūsų bendravimas ir santykiai su kitais žmonėmis yra sumažėję arba nutrūkę visai. Socialinis atsiskyrimas gali būti susijęs su streso sukeltu izoliavimusi, kai jūs atsitraukiate nuo savo draugų, šeimos ar bendruomenės ir jaučiatės nuo jų atskirti ar nepriimti.
Pykčio priepuoliai. Tai yra dar vienas iš streso simptomų, kuris gali pasireikšti intensyviu ir netikėtu pykčio išsiveržimu. Šis streso padarinys pasireiškia agresyvumu, impulsyvumu ir staigiu nuotaikos svyravimu. Žmonės, patiriantys pykčio priepuolius, gali staiga tapti netolerantiški, jautrūs ir greitai įsitraukti į konfliktus net dėl menkiausių smulkmenų.
Sudėtinga priimti sprendimus. Stresas gali būti kaltas ir dėl to, kad jūsų mąstymas bei logika yra sutrikę. Tai reiškia, kad jūs dažnai negalite pasirinkti geriausios alternatyvos arba nesugebate apsispręsti. Sudėtingumas priimant sprendimus gali būti susijęs su streso poveikiu jūsų smegenų funkcijai, kuri mažina gebėjimą mokytis, prisiminti ir spręsti problemas.
Nagų kramtymas, kasymasis. Kūnas ir raumenys yra įtempti ir jūs nesąmoningai darote žalingus veiksmus savo odai ar nagams. Tai gali būti susiję su streso sukeltu nerimu.
Padidėjęs alkoholio ir tabako vartojimas. Pastebite, kad dažniau arba daugiau vartojate alkoholį arba rūkote cigaretes, kad nuramintumėte savo protą. Tai gali būti susiję su streso sukeltu priklausomybės elgesiu, kai ieškote laikino pabėgimo nuo problemų.
Griežimas dantimis. Stipriai sukandate arba trinate dantis, dažniausiai miegodami. Griežimas dantimis gali būti susijęs su streso sukelta raumenų įtampa, kuri gali sukelti žandikaulio, galvos skausmą ar dantų pažeidimą.
Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas. Jūsų mitybos įpročiai ir poreikiai yra pasikeitę ir jūs valgote daugiau arba mažiau nei įprasta. Tai reiškia, kad stresas gali sukelti hormonų disbalansą, kuris gali paveikti jūsų medžiagų apykaitą, svorį ir nuotaiką.
Fiziniai simptomai taip pat neturėtų būti ignoruojami
Daugelis žmonių vis dar nežino, kad stresas gali sukelti fizinius simptomus. Neretai žmonės jaučia įvairius skausmus ar sveikatos sutrikimus ir juos nurašo rimtoms ligoms. Tačiau, neretai tai gali būti streso sukeliamos pasekmės. Štai ką gali jausti žmogus, kurį kamuoja nuolatinis stresas:
Oro trūkumas. Jis pasireiškia tuo, kad kvėpavimas yra sunkus, greitas arba neritmiškas ir žmogus jaučiasi, kad negali pakankamai įkvėpti oro. Oro trūkumas gali būti susijęs su streso sukeltu nerimu, kuris gali sukelti hiperventiliaciją arba pernelyg intensyvų kvėpavimą.
Nugaros, krūtinės skausmai. Jeigu jūsų nugaros arba krūtinės srityje yra skausmingi, aštrūs arba spaudžiantys pojūčiai, vadinasi tai gali būti streso simptomai. Jie gali būti susiję su streso sukelta raumenų įtampa, kuri gali paveikti stuburą, pečius, kaklą ar širdį.
Nemiga. Tai reiškia, kad negalite užmigti, išsimiegoti arba miegate per daug. Nemiga gali būti susijusi su streso sukeltu nerimu, kuris gali trukdyti atsipalaiduoti ir nurimti prieš leidžiantis į gilesnę miego fazę.
Įsitempę raumenys. Jūsų raumenys yra įtempti, sustingę arba skausmingi – tai vienas dažniausiai stresą lydinčių simptomų. Tai gali būti susiję su streso sukelta raumenų įtampa – nesąmoninga reakcija į stresines situacijas.
Pykinimas. Jei kamuoja stresas, įprasta, kad skrandis tampa jautrus, keliantis diskomfortą arba norisi vemti. Pykinimas gali būti susijęs su streso sukeltu virškinimo sutrikimu, kuris gali paveikti jūsų skrandį, žarnyną arba kepenis.
Alpimas. Dažnai pasireiškia epizodai, kuomet ima svaigti galva, vaizdas tampa neryškus arba netenkate sąmonės. Alpimas gali būti susijęs su streso sukeltu kraujospūdžio pokyčiu, kuris gali sumažinti kraujo tekėjimą į jūsų smegenis.
Galvos skausmai. Tai yra skausmingi, pulsavimo arba spaudimo pojūčiai. Galvos skausmai gali būti susiję su streso sukelta raumenų įtampa, kuri gali paveikti jūsų kaklą, pečius ar galvos odą. Tinkamas streso valdymas užtikrina, kad šių simptomų bus galima atsikratyti greičiausiai.
Kaip sumažinti stresą?
1. Stebėkite kūno siunčiamus ženklus: atpažinkite streso simptomus savo emocijose, elgesyje, sveikatoje. Ką galvojate ar ką veikiate, kai jaučiate daugiausiai streso požymių? Būtent šie darbai ar problemos yra streso sukėlėjai.
2. Išsiaiškinus, dėl kokių problemų atsiranda stresas, pabandykite surūšiuoti jas į tris kategorijas:
– Išsprendžiamos problemos.
– Problemos, kurios praeis su laiku.
– Problemos, dėl kurių nieko neįmanoma padaryti.
3. Pagalvokite apie 2-oje ir 3-oje kategorijose esančias problemas (problemos, kurios praeis su laiku ir problemos, dėl kurių nieko neįmanoma padaryti) ir pabandykite paleisti jas, susitaikyti su realybe. Stresuoti dėl jų yra beprasmiška, reikia tiesiog tai suvokti.
4. Apgalvokite savo gyvenseną. Kiekvienas žmogus turi savo limitą ir tikslo pasiekimas neturėtų kainuoti nei fizinės, nei emocinės sveikatos. Galbūt kai kuriuos darbus galite perleisti kitiems?
5. Gyvenimą papildykite sveikais įpročiais: sportas, meditacija, sveika mityba ir kokybiškas miegas gali padaryti stebuklus. Kita vertus, alkoholis, tabakas ir kofeinas tik pablogina savijautą. Svarbiausia – nepamirškite pailsėti ir pagirti savęs už atliktus darbus, pasiekimus, net už tai, kad ryte išlipote iš lovos.
„Kartais stresas yra naudingas: gerina atmintį, padeda susikaupti. Blogai, jei stresas tampa ne retkarčiais patiriamu reiškiniu, o nuolatine gyvenimo būsena.“
Psichologo pagalba
Ilgai besitęsiantį stresą nugalėti yra sunku. Jei per storą streso sieną nebegalite matyti nei džiaugsmo, nei palengvėjimo – kreipkitės pagalbos. Psichologas gali padėti susidoroti su stresu ir jį sukeliančiomis problemomis. Suteikite sau galimybę pasijusti lengviau.
Registracija konsultacijai su psichologu
Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.