Šiais laikais stresas daugeliui iš mūsų yra įprasta rutinos dalis, kaip dantų valymas ar apsipirkinėjimas. Visi žinome, ką reiškia jausti stresą, tačiau nėra lengva apibrėžti, kas tai konkrečiai yra. Kai sakome, kad „tai varo stresą“ ar „aš stresuoju“, galime kalbėti apie:
– Situaciją ar įvykį, kuris kelia spaudimą. Pavyzdžiui, kai visiškai negalime kontroliuoti įvykio ar kai spaudžia daugybė darbų.
– Savo reakciją, kai juntamas didelis spaudimas: jausmus, kuriuos patiriame, kai mums iškelti dideli reikalavimai.
Tikslaus medicininio streso apibrėžimo nėra. Tarp specialistų vyrauja nesutarimas ar stresas sukelia problemas, ar atvirkščiai – jis yra problemų pasekmė. Vis dėlto, aišku, kad stresas yra kūno reakcija į grėsmę. Kai pajuntamas pavojus, tikras ar netgi įsivaizduojamas, kūno savisaugos instinktas įjungia aukštesnę pavarą staigiu, automatiniu procesu, dar žinomu, kaip „kovos arba pabėgimo“ reakcija arba stresas.
„Kritinėse situacijose stresas gali išgelbėti gyvybę – suteikti jėgos apsiginti, padidinti reakcijos greitį ir sužadinti kritinį mąstymą.“
Stresas: naudingas ar žalingas?
Nauda:
Stresas yra kūno pastangos mus apsaugoti. Spaudžiant darbui, jis padeda susikaupti, išlikti energingam ir atidžiam. Būtent stresas pakelia nuo sofos ir pasodina prie knygų dieną prieš egzaminą. Kritinėse situacijose stresas gali išgelbėti gyvybę – suteikti jėgos apsiginti, padidinti reakcijos greitį ir sužadinti kritinį mąstymą. Mažais kiekiais stresas yra naudingas: gerina atmintį, padeda susikaupti, kai kurie specialistai teigia, kad stresas net padeda stiprinti imunitetą.
Žala:
Viskas pasikeičia, jei stresas tampa ne retkarčiais patiriamu reiškiniu, o nuolatine gyvenimo būsena. Emocinis stresas, juntamas kelias savaites ar mėnesius, gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti aukštą kraujo spaudimą, silpnumą, depresiją, nerimą ir net prisidėti prie širdies ligų išsivystymo. Dėl nuolatinio streso dažnai išsivysto sunkūs emociniai ir sveikatos sutrikimai. Būtent dėl to labai svarbu save stebėti ir kuo anksčiau suprasti, kad juntamo streso kiekis yra per didelis, jis užsitęsia per ilgai ir reikia imtis priemonių tai pakeisti.
Požymiai, kad patiriate per daug streso
Emociniai simptomai:
1. Išsekimas
2. Silpnumas
3. Liūdesys
4. Užmaršumas
5. Nuolatinis susierzinimas
6. Vienišumo jausmas
7. Humoro jausmo praradimas
8. Neracionalus pyktis
Pasikeitęs elgesys:
1. Dažnas verkimas
3. Pykčio priepuoliai
4. Sudėtinga priimti sprendimus
5. Nagų kramtymas, kasymasis
6. Padidėjęs alkoholio ir tabako vartojimas
7. Griežimas dantimis
8. Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas
Fiziniai simptomai:
1. Oro trūkumas
2. Nugaros, krūtinės skausmai
3. Nemiga
4. Įsitempę raumenys
5. Pykinimas
6. Alpimas
7. Galvos skausmai
Kaip sumažinti stresą?
1.
Stebėkite kūno siunčiamus ženklus: atpažinkite streso simptomus savo emocijose, elgesyje, sveikatoje. Ką galvojate ar ką veikiate, kai jaučiate daugiausiai streso požymių? Būtent šie darbai ar problemos yra streso sukėlėjai.
2.
Išsiaiškinus, dėl kokių problemų atsiranda stresas, pabandykite surūšiuoti jas į tris kategorijas:
– Išsprendžiamos problemos
– Problemos, kurios praeis su laiku
– Problemos, dėl kurių nieko neįmanoma padaryti
3.
Pagalvokite apie 2-oje ir 3-oje kategorijose esančias problemas (problemos, kurios praeis su laiku ir problemos, dėl kurių nieko neįmanoma padaryti) ir pabandykite paleisti jas, susitaikyti su realybe. Stresuoti dėl jų yra beprasmiška, reikia tiesiog tai suvokti.
4.
Apgalvokite savo gyvenseną. Kiekvienas žmogus turi savo limitą ir tikslo pasiekimas neturėtų kainuoti nei fizinės, nei emocinės sveikatos. Galbūt kai kuriuos darbus galite perleisti kitiems?
5.
Gyvenimą papildykite sveikais įpročiais: sportas, meditacija, sveika mityba ir kokybiškas miegas gali padaryti stebuklus. Kita vertus, alkoholis, tabakas ir kofeinas tik pablogina savijautą. Svarbiausia – nepamirškite pailsėti ir pagirti savęs už atliktus darbus, pasiekimus, net už tai, kad ryte išlipote iš lovos.
„Kartais stresas yra naudingas: gerina atmintį, padeda susikaupti. Blogai, jei stresas tampa ne retkarčiais patiriamu reiškiniu, o nuolatine gyvenimo būsena.“
Psichologo pagalba
Ilgai besitęsiantį stresą nugalėti yra sunku. Jei per storą streso sieną nebegalite matyti nei džiaugsmo, nei palengvėjimo – kreipkitės pagalbos. Psichologas gali padėti susidoroti su stresu ir jį sukeliančiomis problemomis. Suteikite sau galimybę pasijusti lengviau.
Registracija pokalbiui su psichologu
Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.