Pasitikėjimas savimi – savybė, kurią galite išsiugdyti
Pasitikėjimas savimi reiškia, kad žmogus žino, jog gali susidoroti su gyvenimo iššūkiais bei pasiekti savo tikslus. Būti pasitikinčiu reiškia turėti realistinį savo galimybių suvokimą. Ši būsena padeda žmonėms įgyti patikimumo, padaryti stiprų pirmąjį įspūdį, susitvarkyti su spaudimu ir įveikti asmeninius bei profesinius sunkumus.
Pasitikėjimas savimi nėra įgimta charakterio savybė. Tai yra gebėjimas, kurį galima įgyti ir tobulinti laikui bėgant. Socialinis pasitikėjimas savimi gali būti plėtojamas praktikuojant tai gyvenimiškose situacijose. Paprastai, žmogus gali stebėti bet kurio pokalbio struktūrą ir eigą prieš į jį įsitraukdamas. Tokiu atveju, jis gali parengti klausimus ar temas, apie kurias norėtų diskutuoti, iš anksto. Nerimas gali užvaldyti tuomet, kai žmogus kankina save abejonėmis, todėl pripratimas prie konkrečios situacijos, kurios jis bijo, gali užtikrinti, kad nieko blogo neįvyks. Būtent tai yra pasitikėjimo savimi ugdymas.
Kuo pasitikėjimas savimi yra svarbus gyvenime?
Pasitikėjimas savimi turi didelę įtaką psichinei sveikatai. Kai žmogus tiki savimi ir savo gebėjimais, jis patiria mažiau streso, nerimo ir abejonių dėl savęs. Tokie žmonės yra atsparesni nesėkmėms ir geriau pasirengę spręsti gyvenimiškas problemas. Pasitikėjimas savimi taip pat turi įtakos sėkmei ir laimei. Tyrimai rodo, kad pasitikintys žmonės pasiekia daugiau akademiniu, karjeros ir socialiniu požiūriu. Jie taip pat yra labiau patenkinti savo santykiais, savimi ir apskritai leidžia gyventi pilnavertišką gyvenimą.
Nepasitikėjimas savimi gali kilti dėl tėvų įtakos
Pasitikėjimas savimi priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip jūsų gyvenimo istorija, tėvų elgesys su Jumis vaikystėje, traumos, gyvenimiški įsitikinimai ir pan. Nepasitikėjimas savimi gali būti išsiugdomas dėl daugybės priežasčių, o dažniausios jų:
Nepatenkinti ir nuolat kritikuojantys tėvai. Jei užaugote nuolatos girdėdami, kad bet ką, ką darote, nėra pakankamai gerai, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl jus kamuoja nepasitikėjimas savimi. Jei jūs visada buvote kritikuojami, nesvarbu, ką darėte ar kaip stengėtės, natūralu, jog jums sunku jaustis drąsiai ir užtikrintai. Jums yra primestas gėdos jausmas už nuolatines „nesėkmes“ ir tai gali būti labai skausminga emociškai.
Vaikus apleidę tėvai. Sunku motyvuoti save norėti daugiau, siekti daugiau ir įsivaizduoti, kad nusipelnote daugiau, jei jūsų tėvai visiškai nesidomėjo ką darote. Tarsi jūsų didžiausi pasiekimai nebūtų verti pastebėjimo. Ši situacija dažnai sukelia jausmą, kad esate pamiršti, nepripažinti ir nesvarbūs. Tai taip pat gali palikti klaidingą jausmą, kad esate neatsakingi arba galite manyti, kad dėl jūsų kaltės niekas nesirūpina ir nenori rūpintis jumis. Nepripažinimo jausmas gali sukelti įsitikinimą, kad turite jaustis kalti už savo egzistavimą. Trumpai, menkas pasitikėjimas savimi gali kilti dėl per menko dėmesio iš tėvų ar globėjų.
Nepasitikėjimo savimi priežastys gali kilti dėl praeities išgyvenimų
Ši problema gali kamuoti dėl įvairių patirčių. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti globėjai ginčijosi ar darė vienas kitam kažką blogo, vaikai įsisavina neigiamas emocijas. Ši patirtis taip pat gali įvykti, kai vienas iš tėvų yra nuolat nuliūdęs ar elgiasi neprognozuojamai vaiko akivaizdoje. Kai žmogus buvo paveiktas pernelyg didelių konfliktų tarp tėvų, jam gali atrodyti, kad jis prisidėjo prie tų barnių. Intensyvūs konfliktai gali sukelti jausmą, kad esate neverti meilės ir pripažinimo.
Jei jūs patyrėte smurtą, prievartą ar kitas traumines situacijas, tai gali turėti ilgalaikį poveikį jūsų pasitikėjimui savimi. Trauma gali sukelti jausmą, kad esate bejėgis, silpnas, pažeidžiamas ir neapsaugotas. Galite kaltinti save už tai, kas nutiko arba manyti, kad jūs nusipelnėte to. Jūs taip pat galite bijoti, kad tai gali pasikartoti, o tai gali privesti vengimo tokių situacijų, kurios primena šią traumą. Trauma gali paveikti jūsų gebėjimą pasitikėti savimi ir kitais.
Pasitikėjimas savimi taip pat yra susijęs su klaidingais įsitikinimais apie save arba pernelyg neigiamą požiūrį į save (pvz. nuolat kritikuojate save, klaidingai manote, jog esate nekompetentingas ir pan.). Jei jūs tikite, kad gyvenimas yra beprasmiškas, beviltiškas ar nekontroliuojamas, tai gali slopinti jūsų motyvaciją ir entuziazmą.
Kaip išmokti pasitikėti savimi?
Pasitikėjimas savimi yra savybė, kurią jūs galite išsiugdyti ir ją auginti per savo mintis, žodžius ir veiksmus. Štai keletas patarimų, kaip išmokti pasitikėti savimi:
Pripažinkite savo stiprybes ir sėkmes. Vietoj to, kad sutelktumėte dėmesį į savo trūkumus ir nesėkmes, pabandykite prisiminti ir pabrėžti savo stiprybes. Užrašykite savo gebėjimus, gerus sprendimus ir pasiekimus, o tada perskaitykite juos kasdien. Pagarbiai priimkite komplimentus ir pagyras, ir nesilyginkite su kitais. Didžiuokitės savimi ir savo nuopelnais net jeigu jie yra smulkūs.
Išvykite neigiamas mintis. Vietoj to, kad leistumėte neigiamoms mintims valdyti jūsų gyvenimą, pabandykite juos išmesti iš galvos ir pakeisti teigiamais. Kiekvieną kartą, kai pastebite, kad mąstote neigiamai apie save, sustokite ir paklauskite savęs: ar tai yra tiesa? Ar tai yra naudinga man? Ar tai yra malonu? Jei ne, pabandykite pakeisti savo mintį teigiamu, realistiniu ir draugišku būdu. Pavyzdžiui, jei jūs mąstote: „Aš niekada nesugebėsiu įgyvendinti šio projekto”, pakeiskite tai į: „Aš galiu įgyvendinti šį projektą, jei pasiruošiu, planuosiu ir stengsiuosi”.
Būkite aktyvūs
Susiduriantys su pasitikėjimo savimi, turi tiksliai nustatyti savo tikslus ir jų siekti. Pasirinkite tokius, kurie yra konkretūs, realistiški ir išmatuojami. Padalykite savo tikslus į mažesnius ir pasiekiamus žingsnius, ir sekdami savo pažangą, stenkitės juos įgyvendinti. Kiekvieną kartą, kai pasiekiate savo tarpinį ar galutinį tikslą, paskatinkite save ir paminėkite savo sėkmę. Tai padės jums įgyti pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais.
Taip pat patartina mokytis naujų dalykų. Vietoj to, kad manytumėte, jog esate nekompetentingas ar nieko nesugebantis, tobulinkite savo įgūdžius. Pasirinkite veiklą, kuri jums patinka, domina arba norite išmokti ir skirkite tam laiko ir pastangų. Pavyzdžiui, jei jūs norite pagerinti savo kalbos įgūdžius, galite skaityti knygas, žiūrėti filmus, rašyti dienoraštį ar kalbėtis su kitais žmonės kuo dažniau. Kuo daugiau jūs praktikuojate ir mokotės, tuo daugiau jūs tobulėjate ir augate.
Kaip bebūtų, pasirūpinkite savo kūnu, maitinkitės sveikai, miegokite pakankamai, mankštinkitės reguliariai ir venkite žalingų įpročių. Pasirūpinkite savo protu, medituokite, atsipalaiduokite, darykite tai, kas jums teikia džiaugsmą ir ieškokite pagalbos, jei jos reikia.
Svarbu pabrėžti, kad psichologo konsultacija gali būti vienas iš veiksmingiausių būdų siekiant pagerinti savo emocinę būklę. Pasitikėjimas savimi gali būti ugdomas laikantis specialistų rekomendacijų, kurios teikiamos konsultacijų metu.
Registracija psichologo konsultacijai:
Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.