Blog

Emocinis išsekimas arba nervinis išsekimas – būsena, kuriai būdingas stiprus emocinis ir fizinis nuovargis, atsiradęs dėl ilgalaikio streso. Ši būsena gali turėti įtakos žmogaus darbui, santykiams ir sveikatai.

Kas yra emocinis išsekimas?

Emocinis išsekimas – tai ne tik nuovargis, bet ir emocinis atotrūkis nuo aplinkos, nusivylimas savimi ir kitais žmonėmis, beviltiškumo jausmas. Žmogus, patyręs emocinį išsekimą, dažnai jaučia, kad nebegali susidoroti su kasdieniais rūpesčiais, kad prarado ryšį su savimi ir savo vertybėmis. Tai gali būti laikoma perdegimo sindromo dalimi, kuris apima ir kitus aspektus, tokius kaip profesinis cinizmas ir sumažėjęs darbo efektyvumas.

Kai viduje nebelieka jėgų net jausti – tai ženklas, kad laikas pasirūpinti savimi. Psichologas gali padėti sugrįžti į save be spaudimo.

🔒 Visi pokalbiai – konfidencialūs

Kuo pasireiškia nervinis išsekimas?

Nervinio išsekimo simptomai gali turėti įvairių formų ir intensyvumą, paveikdami asmenį tiek psichologiškai, tiek fiziologiškai. Išsamiau apibūdinant šią būseną, galime išskirti:

Emocinius simptomus:

– Nuovargis, apatija ir motyvacijos trūkumas: Asmuo gali jausti nepagrįstą nuovargį, jėgų stygių ir abejingumą kasdieniams uždaviniams ar pomėgiams.

– Dirglumas, nerimas ir pyktis: Pastovi įtampa ir nerimas gali sukelti dirglumą, sunkumus atsipalaiduoti ir staigius pykčio protrūkius.

– Depresijos požymiai: Tai apima nuotaikos kritimus, kurie gali pasireikšti beviltiškumo jausmu, susidomėjimo praradimu veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą ir bendru abejingu nusiteikimu.

– Sumažėję dėmesio, koncentracijos ir atminties gebėjimai: Išsekimas gali paveikti gebėjimą sutelkti dėmesį, prisiminti informaciją ir paveikti sprendžiant uždavinius.

– Nusivylimas savimi ir kitais žmonėmis: Asmuo gali patirti nuolatinį nepasitenkinimą savo veikla, pasiekimais arba susirūpinimą dėl santykių su kitais.

– Padidėjęs jautrumas kritikai: emocinio išsekimo metu asmuo gali tapti labiau pažeidžiamas ir jautrus kritikai, net jei ji yra konstruktyvi.

Fizinius simptomus:

– Galvos ir raumenų įtampa: Emocinė įtampa gali pasireikšti tarsi būtų įtempti raumenys ar įvairūs galvos skausmai, nuo lengvų iki intensyvių.

– Virškinimo sutrikimai: Nervinis išsekimas gali turėti neigiamą poveikį virškinimo sistemai, sukeliant skausmus, viduriavimą, pilvo pūtimą arba daryti įtaką kitiems virškinimo sutrikimams.

– Miego sutrikimai: Emocinis išsekimas gali trikdyti normalų miego ritmą, sukeldamas nemigą, persimiegojimą arba kitus miego sutrikimus.

– Seksualinės funkcijos sutrikimai: Asmuo gali patirti sumažėjusį seksualinį potraukį, problemų su potencija ar kitus seksualinius funkcijų pokyčius.

– Kiti somatiniai nusiskundimai: tai gali apimti įvairias kūno problemas, tokias kaip skausmai, nepatogumai ar kitų pojūčių pasikeitimai, kurių negalima paaiškinti medicininiu požiūriu.

Šie simptomai gali kauptis arba pasireikšti kartu, stiprindami emocinio išsekimo poveikį asmeniui ir jo gyvenimui. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius ir ieškoti pagalbos, jei jie tampa per daug apsunkinantys kasdienį gyvenimą.

Kaip gydomas emocinis išsekimas?

Emocinio išsekimo gydymas priklauso nuo jo priežasčių ir sunkumo. Jei emocinis išsekimas yra nedidelis, gali padėti poilsis, sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas. Šie veiksniai gali padėti atkurti žmogaus energijos lygį, pagerinti nuotaiką ir stiprinti imuninę sistemą. Jei nervinis išsekimas yra sunkesnis, gali būti reikalinga psichoterapija.

Psichoterapija gali padėti žmogui suprasti kas sukelia jo šį išsekimą, išmokti naujų streso valdymo strategijų ir atkurti savo emocinę sveikatą. Psichoterapija gali būti individuali ar grupinė, priklausomai nuo žmogaus poreikių ir galimybių. Psichoterapijos metu žmogus gali išreikšti savo jausmus, mintis ir patirtis, gauti paramą ir palaikymą, išgirsti kitų žmonių perspektyvas ir patarimus, išmokti naujų būdų mąstyti ir elgtis.

Emocinio išsekimo priežastys

Emocinis išsekimas gali kilti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai jis atsiranda dėl ilgalaikio streso, kuris gali būti sukeltas:

Darbo. Darbinis stresas gali būti viena iš dažniausių emocinio išsekimo priežasčių, ypač tiems žmonėms, kurie dirba socialinį darbą, užsiima sveikatos priežiūra. Tai taip pat apima mokytojus, policininkus ir kitas profesijas, kurios reikalauja daug empatijos, atsakomybės ir sprendimų priėmimo. Tokiose profesijose žmonės gali susidurti su dideliu darbo krūviu, konfliktais, nesaugumu, nepakankamu pripažinimu arba nesuderinamumu tarp savo vertybių ir darbo tikslų.

Asmeninių problemų. Asmeninės problemos taip pat gali sukelti emocinį išsekimą, jei žmogus jaučia, kad neturi pakankamai laiko, išteklių ar paramos, kad galėtų jas išspręsti. Tokios problemos gali būti susijusios su šeima, draugais, partneriu, vaikais ar kitais artimais žmonėmis. Asmeninės problemos gali sukelti nerimą, liūdesį, kaltę, pyktį ar kitas neigiamas emocijas, kurios gali išsekinti žmogaus energiją ir motyvaciją.

Finansų. Finansinės problemos gali būti dar viena priežastis, kodėl kamuoja nervinis išsekimas. Taip nutinka tais atvejais, jei žmogus jaučia, kad negali patenkinti savo ar savo šeimos poreikių. Jis jaučia, kad yra skolingas arba neturi pakankamai pinigų ateities planams. Finansinės problemos gali sukelti stresą, nerimą, baimę, neviltį ar kitas neigiamas emocijas, kurios gali trukdyti žmogui mėgautis gyvenimu ir siekti savo tikslų.

Sveikatos. Sveikatos problemos taip pat gali būti emocinio išsekimo priežastis, jei žmogus serga, kenčia nuo lėtinės ligos arba turi traumą. Sveikatos problemos gali ne tik apsunkinti žmogaus fizinę, bet ir paveikti jo psichologinę būklę. Tokios problemos gali sukelti skausmą, diskomfortą, neįgalumą ar kitas pasekmes, kurios gali mažinti žmogaus gyvenimo kokybę.

Kaip išvengti emocinio išsekimo?

Nervinis išsekimas gali būti išvengiamas. Štai keli svarbūs žingsniai, kaip galima užkirsti tam kelią:

Reguliariai ilsėkitės ir atsipalaiduokite: Užtikrinkite, kad jūsų organizmas gauna pakankamai miego, kuris yra būtinas atstatyti jėgas ir atkurti kūno funkcijas. Atsipalaidavimas taip pat yra svarbus – raskite veiklų ar pratimų, kurie padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis ir sumažinti stresą.

Sveikai maitinkitės: Subalansuota ir sveika mityba turi didelę įtaką jūsų kūno ir smegenų veiklai. Vartojant tinkamą maistą, jūs suteikiate organizmui reikiamų maistinių medžiagų, kurios padeda išlaikyti energetinį balansą ir gerą nuotaiką.

Reguliariai sportuokite: Fizinis aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet taip pat turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Sportuodami išskiriate endorfinus, kurie vadinami „laimės hormonais“, padedančiais mažinti stresą ir gerinti nuotaiką.

Mokykitės valdyti stresą: Įvaldykite įrankius, padedančius valdyti stresą ir susidoroti su spaudimu. Tai gali būti įvairios praktikos, tokių kaip kvėpavimo pratimai, meditacija arba jogos, kurios padeda sumažinti įtampą ir atpalaiduoti nervų sistemą.

Stebėkite savo emocinę būklę ir laiku kreipkitės pagalbos: Būkite sąmoningi savo jausmų ir emocijų atžvilgiu. Jei pastebite nuolatinį stresą, nerimą arba kitus nervinio išsekimo simptomus, nevengdami kreipkitės pagalbos. Psichoterapija ar patarimai gali būti naudingi siekiant įveikti šiuos sunkumus.

Nebijokite kreiptis pagalbos

Žmogus turėtų stebėti savo nuotaiką, jausmus, mintis, elgesį ir fizinę būklę, ir vertinti ar jie yra normalūs ar vis dėlto rodo streso padidėjimą. Galima naudoti įvairius būdus kaip stebėti savo emocinę būklę, pavyzdžiui, rašyti dienoraštį, daryti savirefleksiją, pakalbėti su artimais žmonėmis arba pakalbėti su psichologu.

Pagalbos galima gauti iš šeimos, draugų, kolegų, psichologų ar kitų specialistų. Ji gali būti teikiama skirtingais būdais, pavyzdžiui, suteikiant emocinę paramą, patarimus, informaciją, praktinę pagalbą. Kreiptis pagalbos nereiškia silpnumo ar nesugebėjimo savęs kontroliuoti – tai rodo atsakingumą ir drąsą rūpintis savimi ir savo sveikata. Nelaukite kol būsite ties nervinio išsekimo riba, kreipkitės dėl psichologo konsultacijos.