Blog

Perdegimas yra būsena, kai žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, išsekęs ir nesugebantis susidoroti su kasdienėmis pareigomis bei iššūkiais. Perdegimo sindromas dažniausiai kyla dėl ilgalaikio ir per didelio streso darbe, bet gali pasireikšti ir kitose gyvenimo srityse, pvz., šeimoje, moksluose ar hobiuose. Ši būsena mažina produktyvumą ir energiją, verčia jaustis bejėgiu, nusivylusiu, cinišku ar priešišku. Galiausiai, žmogus gali prarasti motyvaciją ir džiaugsmą, kurie skatino jį imtis tam tikros veiklos.

Perdegimas nėra vienadienis reiškinys. Jis formuojasi palaipsniui ir gali būti sunkiai pastebimas. Jo požymiai yra subtilūs pačioje pradžioje, bet tampa ryškesni ir rimtesni laikui bėgant. Svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus simptomus ir imtis veiksmų, kad sumažintumėte stresą bei atkurtumėte savo pusiausvyrą. Jei to nepadarysite, galite patirti didelių pasekmių savo sveikatai, nuotaikai ir santykiams.

Iš ko suprasti, kad perdegimas kamuoja ir jus?

Perdegimo sindromas gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo žmogaus individualių ypatybių, veiklos pobūdžio ir aplinkos veiksnių. Tačiau yra keletas bendrų požymių, kuriuos galite pastebėti savo ar kitų elgesyje, jausmuose ir mintyse. Štai keletas iš jų:

Fizinis ir psichinis nuovargis. Jūs jaučiatės pavargę ir išsekę didžiąją laiko dalį. Jums sunku atsikelti iš lovos, susikaupti ir atlikti paprasčiausias užduotis. Jūsų imunitetas silpnėja ir dažniau sergate. Jums skauda galvą, raumenys yra įsitempę, apetitas ir miego ritmas sutrikę. Tai yra dažnai pasitaikantys požymiai, kuomet žmogų kamuoja emocinis perdegimas.

Emocinis nusivylimas ir abejonės dėl savęs. Jūs jaučiatės nesėkmingi ir nepasitikintys savimi. Jaučiatės bejėgiai, įstrigę vienoje vietoje ir nusivylę. Dažniausiai atsiribojate nuo kitų ir jaučiatės vieniši šiame pasaulyje. Jūsų požiūris tampa vis ciniškesnis ir ypač neigiamas. Jūsų pasitenkinimas ir pasiekimų jausmas mažėja.

Elgesio pokyčiai. Jūsų darbo kokybė ir produktyvumas krenta. Jūs vengiate bendrauti su kolegomis, klientais ar artimaisiais. Taip pat pradedate piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais ar maistu, kad nuramintumėte savo protą ar nuobodulį. Pomėgiai ir hobiai tampa nesvarbūs ar net nemalonūs.

Jei jaučiate, kad šie ar panašūs požymiai tampa vis dažnesni ir stipresni, galite būti perdegimo riboje ar jau ją peržengę. Tokiu atveju svarbu imtis veiksmų, kad sustabdytumėte šį procesą ir pradėtumėte keisti savo gyvenimą.

Prevencinės priemonės, kurios gali padėti pakeisti situaciją

Perdegimo prevencija yra daug lengvesnė ir efektyvesnė nei šios būsenos gydymas. Tam reikia reguliariai rūpintis savo sveikata, gerinti savo darbo sąlygas ir mokytis streso valdymo įgūdžių. Štai keletas patarimų, kaip išvengti perdegimo:

Nustatykite savo ribas. Ribos yra asmeniniai apribojimai, kuriuos nusistatote pagal tai, kas jums yra priimtina, tinkama ir patogu. Jos padeda kitiems žmonėms suvokti ko jūs reikalaujate ir ko tikitės. Jausdamiesi nesugebantys nustatyti aiškių ir tvirtų ribų, galite susidurti su nepakeliamu darbo krūviu ir galų gale jus gali užklupti perdegimo sindromas.

Sukurkite darbo ir gyvenimo pusiausvyrą. Su sveika darbo ir gyvenimo pusiausvyra galite geriau suderinti savo darbinius ir asmeninius poreikius bei interesus, neaukojant vieno dėl kito. Be to, kaip rodo tyrimai, sveika darbo ir gyvenimo pusiausvyra gali padidinti produktyvumą ir darbo pasitenkinimą. Taip yra todėl, kad jaučiatės motyvuoti ir energingi, kai turite laiko veikloms, kurios neapsiriboja tik darbu.

Rūpinkitės savimi. Savirūpa yra laiko skyrimas dalykams, kurie gerina fizinę ir psichinę sveikatą bei skatina bendrą gerovę. Tokie veiksmai skiriasi pagal kiekvieną žmogų. Pavyzdžiui, subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir pakankamas miegas yra puikūs savęs rūpinimosi aktai. Kiti pavyzdžiai: skaitymas, klausymasis ar bendravimas su draugais. Prioretizuodami veiklas, kurios teikia jums džiaugsmo, stimuliuoja jūsų protą ir globoja jūsų kūną, galite sumažinti stresą ir pagerinti savo energijos lygį. Tokiu atveju, sumažėja tikimybė, kad jus apims emocinis perdegimas.

Darykite reguliarias pertraukas. Pertraukos yra būtinos, kad atsipalaiduotumėte, atgaivintumėte ir atkurtumėte savo jėgas. Nesvarbu ar tai būtų penkių minučių pauzė darbo metu, ar savaitgalio kelionė, pertraukos padeda sumažinti įtampą, pagerinti nuotaiką ir padidinti kūrybiškumą. Jos taip pat leidžia atsitraukti nuo problemų ir įvertinti jas iš kitos perspektyvos.

Emocinė parama – ypač efektyvus būdas kovoti su perdegimu

Parama yra svarbus veiksnys, padedantis išvengti ar įveikti perdegimą. Parama gali būti tiek emocinė, tiek praktinė. Emocinė parama reiškia, kad turite žmonių, kurie jus supranta, palaiko ir priima. Praktinė parama reiškia, kad turite žmonių, kurie gali padėti jums spręsti problemas, patarti ar suteikti resursų. Paramos šaltiniai gali būti draugai, šeimos nariai, kolegos, vadovai ar profesinės organizacijos ar net psichologas. Parama padeda jaustis mažiau vienišiems ir izoliuotiems, stiprinti pasitikėjimą, o taip pat ji suteikia galimybę pasidalinti savo patirtimi ir išgirsti kitų nuomonę.

Kokias sveikatos problemas gali sukelti perdegimo sindromas?

Emocinis perdegimas yra rimta būsena, kuri gali turėti neigiamų pasekmių ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad perdegimo sindromas gali sukelti ar padidinti daugelio somatinių ligų ir sutrikimų riziką. Tarp jų yra:

Širdies ir kraujagyslių ligos. Perdegimas gali padidinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir kraujo krešėjimą, kurie yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Tyrimai parodė, kad perdegimas ir su juo susijęs išsekimas padidina infarkto, insulto ir staigios širdies mirties tikimybę.

Cukrinis diabetas. Ši būsena gali sutrikdyti cukraus kiekio kraujyje reguliaciją ir sukelti insulino rezistenciją, kuri yra pagrindinė cukrinio diabeto priežastis. Tyrimai parodė, kad perdegimas padidina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką.

Skausmas. Perdegimas gali paveikti skausmo suvokimą ir toleranciją. Perdegimas yra susijęs su raumenų ir kaulų sistemos skausmu, galvos skausmu ir kitų skausmingų būsenų pasireiškimu. Be to, jis gali mažinti skausmo malšinimo gebėjimą ir padidinti skausmo intensyvumą ir trukmę.

Virškinimo sutrikimai. Ši būsena taip pat gali neigiamai paveikti virškinimo sistemą ir sukelti pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Emocinis perdegimas gali būti tiesiogiai susijęs su padidėjusia virškinimo problemų rizika.

Kvėpavimo problemos. Perdegimo sindromas gali sukelti ar pabloginti kvėpavimo sutrikimus, pvz., astmą, bronchitą ar alergijas.

Sunkios traumos ir ankstyva mirtis. Perdegimas gali ne tik pakenkti sveikatai, bet ir sukelti gyvybei pavojingas situacijas. Ne vienas tyrimas parodė, kad perdegimas gali būti susijęs su padidėjusia sunkių traumų ir mirties iki 45 metų amžiaus rizika.

Ši būsena yra ypač rimta

Kaip matote, tai yra rimta būsena, kuri gali turėti neigiamų pasekmių ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai. Todėl svarbu atpažinti perdegimo požymius ir imtis prevencinių ar gydomųjų priemonių, kad išsaugotumėte savo sveikatą ir gerovę.

Kartais ši būsena gali būti tokio stiprumo, kad minėtos priemonės yra nepakankamos. Tokiu atveju, galite kreiptis į psichologą, ar psichoterapeutą. Šie specialistai gali padėti suprasti perdegimo priežastis, poveikį ir sprendimo būdus. Taip pat gali taikyti įvairias terapijos formas, pvz., kognityvinę elgesio terapiją, kad padėtų jums pakeisti savo mąstymo ir elgesio modelius, kurie skatina šią būseną. Psichologas taip pat gali išmokyti jūsų streso valdymo ir atsipalaidavimo būdų, kurie padės sumažinti įtampą ir pagerinti nuotaiką.