Blog

Kas yra perdegimas?

Perdegimas – tai ilgalaikio streso būsena, kai žmogus jaučiasi visiškai išsekęs emociškai, fiziškai ir dvasiškai. Dažniausiai jis pasireiškia nuolat patiriant spaudimą darbe ar asmeniniame gyvenime. Perdegimas gali sukelti cinizmą, motyvacijos stoką, nemigą ir jausmą, kad viskas tampa per sunku.

Perdegimo sindromas dažniausiai kyla dėl ilgalaikio ir per didelio streso darbe, bet gali pasireikšti ir kitose gyvenimo srityse, pvz., šeimoje, moksluose ar pomėgiuose. Ši būsena mažina produktyvumą ir energiją, verčia jaustis bejėgiu, nusivylusiu, cinišku ar priešišku. Dėl perdegimo žmogus gali prarasti motyvaciją, kuri skatino jį imtis tam tikros veiklos.

Perdegimas nėra vienadienis reiškinys. Jis formuojasi palaipsniui ir gali būti sunkiai pastebimas. Pradžioje jo požymiai yra subtilūs, tačiau tampa ryškesni ir rimtesni bėgant laikui. Svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus simptomus ir imtis veiksmų, kad sumažintumėte stresą ir atkurtumėte savo pusiausvyrą. Jei to nepadarysite, galite patirti neigiamų pasekmių savo sveikatai, nuotaikai ir santykiams.

Jei jautiesi visiškai išsekęs ir net poilsis nepadeda – tai gali būti perdegimas. Psichologas padės sustoti, suprasti, kas vyksta, ir atgauti jėgas.

🔒 Visi pokalbiai – konfidencialūs

Iš ko suprasti, kad perdegimas kamuoja ir jus?

Perdegimo sindromas gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo žmogaus individualių ypatybių, veiklos pobūdžio ir aplinkos veiksnių. Vis dėlto, yra keletas bendrų požymių, kuriuos galite pastebėti savo ar kitų elgesyje, emocijose ir mintyse. Štai keletas iš jų:

Fizinis ir psichologinis nuovargis. Jūs jaučiatės pavargę ir išsekę didžiąją laiko dalį. Jums sunku atsikelti iš lovos, susikaupti ir atlikti paprasčiausias užduotis. Jūsų imunitetas silpnėja ir dažniau sergate. Jums skauda galvą, raumenys yra įsitempę, apetitas ir miego ritmas sutrikę. Tai yra dažnai pasitaikantys požymiai, kai žmogų kamuoja emocinis perdegimas.

Emocinis nusivylimas ir abejonės dėl savęs. Jūs jaučiatės nesėkmingi ir nepasitikintys savimi. Jaučiatės bejėgiai, įstrigę vienoje vietoje ir nusivylę. Dažniausiai atsiribojate nuo kitų ir jaučiatės vieniši šiame pasaulyje. Jūsų požiūris tampa vis ciniškesnis ir ypač neigiamas. Jūsų pasitenkinimo ir pasiekimų jausmas silpnėja.

Elgesio pokyčiai. Jūsų darbo kokybė ir produktyvumas krenta. Jūs vengiate bendrauti su kolegomis, klientais ar artimaisiais. Taip pat pradedate piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais ar maistu, kad nuramintumėte savo protą ar nuobodulį. Pomėgiai tampa nesvarbūs ir nemalonūs.

Jei jaučiate, kad šie ar panašūs požymiai tampa vis dažnesni ir stipresni, galite būti perdegimo riboje ar jau ją peržengę. Tokiu atveju svarbu imtis veiksmų, kad sustabdytumėte šį procesą ir pradėtumėte keisti savo gyvenimą.

Prevencinės priemonės, kurios gali padėti pakeisti situaciją

Perdegimo prevencija yra daug lengvesnė ir efektyvesnė nei šios būsenos gydymas. Tam reikia reguliariai rūpintis savo sveikata, gerinti savo darbo sąlygas ir mokytis streso valdymo įgūdžių. Štai keletas patarimų, kaip išvengti perdegimo:

Nustatykite savo ribas. Ribos yra asmeniniai apribojimai, kuriuos nusistatote pagal tai, kas jums yra priimtina, tinkama ir patogu. Jos padeda kitiems žmonėms suvokti, ko jūs reikalaujate ir tikitės. Negebėdami nustatyti aiškių ir tvirtų ribų, galite susidurti su nepakeliamu darbo krūviu ir jus gali užklupti perdegimo sindromas.

Sukurkite darbo ir gyvenimo pusiausvyrą. Su sveika darbo ir gyvenimo pusiausvyra galite geriau suderinti savo darbinius ir asmeninius poreikius bei interesus, neaukojant vieno dėl kito. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveika darbo ir gyvenimo pusiausvyra gali padidinti produktyvumą ir pasitenkinimą darbu. Kai turite laiko veikloms, kurios neapsiriboja darbu, jaučiatės motyvuoti ir energingi.

Rūpinkitės savimi. Rūpinimasis savimi yra laiko skyrimas dalykams, kurie gerina fizinę ir psichologinę sveikatą. Tokie veiksmai gali būti subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, pakankamas miegas, skaitymas, klausymasis ar bendravimas su draugais. Rūpindamiesi savimi ir prioretizuodami veiklas, kurios teikia jums džiaugsmo, galite sumažinti stresą ir pagerinti savo energijos lygį. Tokiu atveju sumažėja tikimybė, kad jus apims emocinis perdegimas.

Darykite reguliarias pertraukas. Pertraukos yra būtinos, kad atsipalaiduotumėte ir atkurtumėte savo jėgas. Nesvarbu, ar tai būtų penkių minučių pauzė darbo metu, ar savaitgalio kelionė – pertraukos padeda sumažinti įtampą, pagerinti nuotaiką ir padidinti kūrybiškumą. Jos taip pat leidžia atsitraukti nuo sunkumų, įvertinti juos iš kitos perspektyvos.

Emocinė parama – ypač efektyvus būdas kovoti su perdegimu

Parama yra svarbus veiksnys, padedantis išvengti ar įveikti perdegimą. Parama gali būti tiek emocinė, tiek praktinė. Emocinė parama reiškia, kad turite žmonių, kurie jus supranta, palaiko ir priima. Praktinė parama reiškia, kad turite žmonių, kurie gali padėti jums spręsti problemas, patarti ar suteikti resursų. Paramos šaltiniai gali būti draugai, šeimos nariai, kolegos, vadovai, profesinės organizacijos ar psichologas. Parama padeda jaustis mažiau vienišiems, stiprinti pasitikėjimą bei suteikia galimybę pasidalinti savo patirtimi ir išgirsti kitų nuomonę.

Kokias sveikatos problemas gali sukelti perdegimo sindromas?

Emocinis perdegimas yra rimta būsena, kuri gali turėti neigiamų pasekmių ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad perdegimo sindromas gali sukelti ar padidinti daugelio somatinių ligų ir sutrikimų riziką. Tarp jų yra:

Širdies ir kraujagyslių ligos. Perdegimas gali padidinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir kraujo krešėjimą, kurie yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Moksliniai tyrimai parodė, kad perdegimas ir su juo susijęs išsekimas padidina infarkto ir insulto tikimybę.

Cukrinis diabetas. Ši būsena gali sutrikdyti cukraus kiekio kraujyje reguliaciją ir sukelti insulino rezistenciją, kuri yra pagrindinė cukrinio diabeto priežastis. Moksliniai tyrimai parodė, kad perdegimas padidina antrojo tipo cukrinio diabeto riziką.

Skausmas. Perdegimas gali paveikti skausmo suvokimą ir toleranciją. Perdegimas yra susijęs su raumenų ir kaulų sistemos skausmu, galvos skausmu ir kitų skausmingų būsenų pasireiškimu. Be to, jis gali mažinti skausmo malšinimo gebėjimą ir padidinti skausmo intensyvumą ir trukmę.

Virškinimo sutrikimai. Perdegimas taip pat gali neigiamai paveikti virškinimo sistemą ir sukelti pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Emocinis perdegimas gali būti tiesiogiai susijęs su padidėjusia virškinimo problemų rizika.

Kvėpavimo problemos. Perdegimo sindromas gali sukelti ar pabloginti kvėpavimo sutrikimus, pvz., astmą, bronchitą.

Sunkios traumos ir ankstyva mirtis. Perdegimas gali ne tik pakenkti sveikatai, bet ir sukelti gyvybei pavojingas situacijas. Ne vienas mokslinis tyrimas parodė, kad perdegimas gali būti susijęs su padidėjusia sunkių traumų ir mirties iki 45 metų amžiaus rizika.

Ši būsena yra ypač rimta

Kaip matote, tai yra rimta būsena, kuri gali turėti neigiamų pasekmių ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai. Todėl svarbu atpažinti perdegimo požymius ir imtis prevencinių ar gydomųjų priemonių, kad išsaugotumėte savo sveikatą.

Kartais ši būsena gali būti tokio stiprumo, kad minėtos priemonės yra nepakankamos. Tokiu atveju galite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Šie specialistai gali padėti suprasti perdegimo priežastis, poveikį ir sprendimo būdus. Taip pat gali taikyti įvairias terapijos formas, pvz., kognityvinę elgesio terapiją, kad padėtų jums pakeisti savo mąstymo ir elgesio modelius, kurie skatina šią būseną. Psichologo konsultacijų metu taip pat galite išmokyti streso valdymo ir atsipalaidavimo būdų, kurie padės sumažinti įtampą ir pagerinti nuotaiką.