Empatija yra galėjimas patirti ir suprasti kito žmogaus mintis, jausmus bei būklę savo akimis. Jūs bandote įsivaizduoti save jų vietoje tam, kad suprastumėte, ką jie jaučia bei patiria. Empatijos dėka mes nieko neverčiami elgiamės gailestingiau.
Empatija yra galėjimas patirti ir suprasti kito žmogaus mintis, jausmus bei būklę savo akimis. Jūs bandote įsivaizduoti save kitų vietoje.
Kodėl empatija yra svarbi?
Iš prigimties mes esame socialūs sutvėrimai. Tai, kas padeda santykiuose su kitais žmonėmis – mums taip pat naudinga. Žmonės, kurie jaučia empatiją, yra labiau linkę įsitraukti į socialinį bendravimą su kitais žmonėmis. Altruizmas ir didvyriškumas yra taip pat susiję su empatijos jautimu kitiems.
Kodėl mums kartais trūksta empatijos?
Dažniausiai yra du veiksniai, kurie įtakoja bei prisideda prie galėjimo jausti empatiją: genetika ir socializacija. Iš esmės šį veiksnį paaiškina jau seniai žinomas ryšys su gamta. Būtent per genus tėvai perduoda visus bruožus, kurie bendrai įtakoja mūsų asmenybės formavimąsi, įskaitant ir mūsų polinkį į užuojautą, empatiją bei gailestingumą.
Iš kitos pusės mus socializuoja tėvai, bendraamžiai, bendruomenės bei visuomenė. Mes elgiamės su kitais taip kaip jaučiamės, todėl tai atspindi jauname amžiuje suformuotus mūsų įsitikinimus ir vertybes.
Priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms kartais trūksta empatijos
1. Mes kenčiame nuo kognityvinio šališkumo
Tai, kaip mes suprantame ir priimame mus supantį pasaulį, gali būti įtakotas daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, kitų žmonių nesėkmes mes dažnai priskiriame prie vidinių savybių, tačiau tuo pat metu savo trūkumus priskiriame prie išorinių faktorių. Toks šališkumas dar labiau sumažina tikimybę, kad į situaciją pažvelgsime kito akimis.
2. Mes dehumanizuojame aukas
Dažnai pakliūname į spąstus galvodami, kad kiti žmonės jaučiasi ir elgiasi taip pat kaip mes. Tai yra itin dažnas atvejis, kai žmonės psichologiškai yra nuo mūsų nutolę. Kai mes žiūrime pranešimus apie nelaimes ar konfliktus užsienyje, mes jaučiame daug mažiau empatijos, jei galvojame, kad nukentėję žmonės yra visiškai skirtingi ir kitokie nei mes.
3. Mes kaltiname aukas
Kartais kai kitas žmogus išgyvena skausmingas patirtis, žmonės daro klaidą kaltindami aukas dėl padarinių. Kiek kartų girdėjome klausiant, ką auka padarė, kad išprovokavo išpuolį. Toks elgesys atgraso nuo tikėjimo, kad pasaulis yra teisinga vieta. Jei tikime, kad žmonės gauna tai, ko nusipelnė ir nusipelnė to, ką gauna, atsiranda iliuzija, kad mums nenutiks jokių siaubingų dalykų.
Nors empatijos gali trūkti, tačiau daugelis žmonių geba jausti empatiją kitiems įvairiose situacijose. Gebėjimas matyti dalykus kito žmogaus akimis ir pajausti kito jausmus yra itin svarbus mūsų socialiniam gyvenimui.
Empatija mums leidžia suprasti kitus ir neretai paskatina mus imtis veiksmų, kad padėtumėme kenčiančiam žmogui.