Agorafobija – kai baisu išeiti iš namų
Agorafobija – nerimo sutrikimo tipas, kai bijoma ir vengiama vietų ar situacijų, galimai lemsiančių paniką, įstrigimo, bejėgiškumo ar gėdos jausmus. Patiriantys šį sutrikimą bijo realių arba numatomų situacijų, pavyzdžiui, kelionių viešuoju transportu, buvimo atvirose arba uždarose erdvėse, stovėjimo eilėje arba buvimo minioje.
Šio nerimo priežastis – baimė, kad tam tikrose situacijose, nerimui sustiprėjus, nepavyks lengvai rasti išėjimo ar sulaukti pagalbos. Dauguma agorafobiją patiria išgyvenę vieną ar daugiau panikos atakų. Jie nerimauja patirsiantys jų daugiau, todėl stengiasi išvengti vietų, kur atakos gali pasikartoti.
Besigydantys agorafobiją gali patirti iššūkių, nes įprastai turi susidurti su savo baimėmis. Nepaisant to, psichoterapija ir vaistai gali padėti ištrūkti iš agorafobijos spąstų ir vėl mėgautis gyvenimu.
„Šio nerimo priežastis – baimė, kad tam tikrose situacijose, nerimui sustiprėjus, nepavyks lengvai rasti išėjimo ar sulaukti pagalbos.“
Agorafobijos sutrikimas dažnai pasireiškia šiomis baimėmis:
Agorafobiją patiriantiems dažnai sunku jaustis saugiems bet kokioje viešoje vietoje, ypač minių susibūrimo erdvėse. Tokiais atvejais jie galimai norės būti nuolat lydimi artimo žmogaus. Baimė gali tapti itin stipri ir netgi trukdanti išeiti iš namų.
– Vienam išeiti iš namų
– Būti minioje arba laukti eilėje
– Uždarų patalpų (kino teatrų, liftų, mažų parduotuvių)
– Atvirų patalpų (automobilių stovėjimo aikštelių, tiltų, prekybos erdvių)
– Kelionių viešuoju transportu
Šiose situacijose bijoma, kad nepavyks išeiti arba sulaukti pagalbos, prasidėjus panikos atakai arba patiriant kitų nemalonių bei gėdingų nerimo požymių.
Galimos agorafobijos priežastys
– Panikos sutrikimas arba kitos fobijos
– Perdėta baimė ir vengimas, patiriant panikos atakas
– Stresą sukeliantys, skaudūs gyvenimo įvykiai – prievarta, tėvų mirtis, užpuolimas
– Neramus, nervingas temperamentas
– Agorafobijos atvejai šeimoje
Agorafobija gali prasidėti vaikystėje, tačiau dažniausiai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje suaugystėje – įprastai – iki trisdešimt penkerių metų amžiaus. Visgi, šį sutrikimą gali patirti ir vyresni. Moterims agorafobija nustatoma dažniau nei vyrams.
Biologinės priežastys – sveikatos sutrikimai ir genetika, temperamentas, aplinkos lemiamas stresas ir mokymosi patirtys gali lemti agorafobijos vystymąsi.
Kaip jaučiasi agorafobiją patiriantis žmogus?
Agorafobija gali lemti vienišumą, atsiskyrimą ir frustraciją. Dažnai – įstrigimo jausmą. Kartais šį sutrikimą išgyvenantieji jaučiasi keistai žinodami, girdėdami ir matydami, kaip kiti gyvena įprastą gyvenimą, bei jausdamiesi visiškai atskirti nuo pasaulio šurmulio. Beviltiškumas ir bejėgiškumas – agorafobiją patiriantiems pažįstami jausmai. Kuo vienišesni ir labiau atsiskyrę šie žmonės tampa, tuo jaučiasi liūdnesni.
Jiems nesvetimi nereikalingumo, nenaudingumo bei visiško priklausymo nuo kitų jausmai, nes agorafobiją patiriantieji dažnai negali savarankiškai atlikti net daugumai įprastų veiksmų. Jiems prireikia kitų pagalbos, pavyzdžiui, išsiunčiant siuntinį ar lankantis parduotuvėje. Visa tai skatina šį sutrikimą išgyvenančiųjų neapykantą sau.
Kada kreiptis į psichologą
Agorafobija gali reikšmingai riboti žmogaus socialinį gyvenimą, darbą, galimybę dalyvauti svarbiuose įvykiuose ir atlikti kasdienes užduotis, paprasčiausius veiksmus – pavyzdžiui, apsipirkti parduotuvėje. Šis sutrikimas reikšmingai sumažina jį patiriančio žmogaus pasaulį. Jeigu išgyvenate vieną ar kelis anksčiau išvardintų agorafobijos požymių, kreipkitės į psichologą.
Registracija pokalbiui su psichologu
Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.