Autizmas yra itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą ir įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Šios ligos diagnozavimo bei gydymo procesuose vienas svarbiausių specialistų yra psichologai, nes būtent šie specialistai paskirs tinkamą gydymą bei padės susidoroti su kitais sunkumais kilusiais dėl šio sutrikimo.
„Su tinkamu gydymu bei pagalba dalis turinčių autizmo sutrikimą gali nesunkiai atlikti kasdienines veiklas, puikiai įsilieti į mokyklos gyvenimą, sėkmingai dirbi bei siekti karjeros.“
Autizmo simptomai pasireiškia nenuosekliai. Su tinkamu gydymu bei pagalba dalis turinčių autizmo sutrikimą gali nesunkiai atlikti kasdienines veiklas. Taip pat puikiai įsilieti į mokyklos gyvenimą bei sėkmingai dirbi bei siekti karjeros. Deja sergantiems sunkesne šio sutrikimo forma reikalinga visą gyvenimą trunkanti intensyvi pagalba.
Autizmas yra įvairialypis sutrikimas pasireiškiantis skirtingais simptomais. Pagrindiniai, visais autizmo atvejais būdingi simptomai, kurie yra susiję su elgesio, socialinės sąveikos bei bendravimo problemomis.
Pagrindiniai autizmo simptomai:
- Garsų bei ženklų raiškos sutrikimai kūdikystėje;
- Nuo vaikystės negebėjimas užmegzti ir palaikyti akių kontakto;
- Nereagavimas išgirdus savo vardą;
- Jau turimų kalbos ir socialinių įgūdžių suprastėjimas;
- Neįprasta reakcija į jutiminius dirgiklius;
- Neįprasti veiksmai tokie kaip lingavimas ar mosavimas rankomis;
- Nenoras žaisti su kitais vaikais;
- Sunku kalbėti apie jausmus bei juos išreikšti;
- Sunkumai interpretuojant bei suprantant skirtingus balso tonus, kūno kalbą bei gestus;
- Perdėtas susidomėjimas konkrečiai viena sritimi ar tema;
- Sunku prisitaikyti prie kasdieninės veiklos pasikeitimų.
Jei pastebite, kad Jūsų vaikas atitinka bent vieną ar kelis autizmo sutrikimo simptomus, nedelsdami kreipkitės į medikus ir atlikite reikiamus tyrimus.
Kai kuriais atvejais autizmas yra diagnozuojamas labai ankstyvoje vaikystėje, kūdikiui būnant 15-18 mėnesių amžiaus, o kartais tik suaugusiame amžiuje, bet visgi šios ligos diagnozavimo vidurkis yra 4,5 metų.
Svarbu paminėti, kad greitas šios ligos diagnozavimas yra itin svarbus. Tyrimai įrodė, kad laiku nustatyta diagnozė bei tinkamas gydymas turi įtakos gydymo rezultatams. Jei pastebite, kad Jūsų vaikas atitinka bent vieną ar kelis autizmo sutrikimo simptomus, nedelsdami kreipkitės į medikus ir atlikite reikiamus tyrimus.
Reikiamas kompetencijas šį sutrikimą diagnozuoti dažniausiai turi psichologai (taip pat ir neurologai, kurie specializuojasi smegenų ir žmogaus sąveikos pažinimo, elgesio ir emocinio funkcionavimo srityse). Kitas labai svarbus šio sutrikimo diagnozavimo faktorius yra, kad specialistas turėtų pakankamai žinių bei patirties identifikuojant ir atpažįstant platų šio sutrikimo simptomų spektrą.
Autizmo diagnozavimas susideda iš daug skirtingų šaltinių:
- Interviu su pacientu;
- Paciento elgsenos stebėsenos;
- Kognityvinių bei kalbos gebėjimų testo;
- Medicininiai tyrimai, kad būtų išvengta kitų turimų sveikatos problemų simptomų įtakos;
- Interviu su paciento tėvais, mokytojais bei kitais suaugusiais, kurie gali atsakyti į klausimus susijusius su paciento socialine, emocine bei elgsenos raida.
Autizmas: gydymas ir kita pagalba
Specialistai, padedantys pacientams turintiems autizmo sutrikimą, yra psichologai, pedagogai, logopedai bei gydytojai, kurių bendradarbiavimas tarpusavyje yra itin svarbus.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas, gali būti reikalingi keli gydymo metodai. Dažniausiai naudojami gydymo metodai yra šie:
1. Taikomoji elgesio analizė ( Applied Behaviour Analysis- ABA)
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. Yra įrodyta, kad ši terapija padeda pagerinti bendravimo, socialinius bei profesinius įgūdžius.
2. Individualumo skirtumus skatinantis modelis
Jis dar kitaip žinomas kaip “Floorime” metodas, kuriame tėvai bei specialistai žaidimų metodu skatina vaiką vadovauti bei įvairiais metodais įsitraukti į įvairias bendradarbiavimu grįstas veiklas.
3. TEACCH autizmo programa
TEACCH metodikos pagrindiniai tikslai yra padėti susidoroti su mokymosi metu iškilusiais sunkumais, mokymosi įgūdžių gerinimu, skatinti įsitraukimą į įvairias veiklas, lankstumą, savarankiškumą bei nepriklausomybę nuo kitų pagalbos.
Labai svarbu, kad Jūsų vaiką apžiūrėtų specialistas, kuris turi pakankamai kompetencijų bei patirties diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik šie specialistai gali pasiūlyti tinkamą gydymo planą. Gydymo planas taip pat sudaromas atsižvelgiant į psichologų, mokytojų bei elgesio analitikų rekomendacijas.
Bet kurio amžiaus vaikams bei suaugusiems psichologai yra itin svarbūs įveikiant įvairius, dėl ligos lylančius sunkumus.
Autizmas: psichologo pagalba sergantiesiems
Pirmo vizito metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Šio vertinimo tyrimai padeda atskleisti paciento stipriąsias puses bei nurodo aspektus, kuriems turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys bei pagal tai yra sudaromas individualus gydymo planas.
Psichologų rekomendacijas yra grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius. Šios išsamios psichologų rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais. Jie gali aiškiai suprasti paciento stipriąsias bei silpnąsias vietas ir numatyti galimus iššūkius.
Psichologai taip pat padeda šeimoms auginančioms vaikus, kuriems diagnozuotas autizmas:
1.Gydymo metu pacientams padedama išmokti suprasti bei valdyti jausmus tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančius rimtas psichologines problemas tokias kaip depresija. Šių problemų gydymui dažniausiai pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija, kuri pacientams padeda pakeisti neigiamas mintis bei veiksmus.
2.Gydymas taip pat siekia padėti susidoroti su miego bei valgymo sutrikimais, kurie yra itin dažni turint autizmo sutrikimą.
3.Socialinės įgūdžių grupės sergantiems autizmu padeda gerinti bendradarbiavimo, neverbalinio bendravimo bei žaidimo įgūdžius.
4.Suaugusiems pacientams individualios psichologo terapijos padeda pagerinti šeimyninius santykius, tokius kaip buvimas santuokoje, bei profesinius, tokius kaip gebėjimas integruotis į darbo rinką bei tobulinti profesinius įgūdžius, nes visi jie reikalingi pilnavertiškam žmogaus gyvenimo vystymuisi bei asmenybės lavinimui.
5.Pacientams sergantiems sunkesne šio sutrikimo forma psichologai padeda susidoroti su savęs žalojimo bei agresijos problemomis.
Psichoterapijos tikslas yra kiek įmanoma geriau padėti žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas. Ši terapija gali padėti susidoroti su visais sunkumais, kuriuos sukėlė autizmas.