Blog

Lengvosmintys.lt / Visi  / Socialinis nerimas – daugiau nei drovumas
socialinis nerimas

Socialinis nerimas – daugiau nei drovumas

Socialinis nerimas yra neretai pasitaikantis emocinis sutrikimas, dažniausiai išsivystantis paauglystėje. Žinoma, visi esame bent kartą susidūrę su nejaukia socialine situacija, verčiančia raudonuoti, sudrebėti ar prakaituoti delnams. Tai yra visiškai normalu, juk mažai kam patinka kalbėti prieš daugybę žmonių ar būti būryje nepažįstamųjų.

Tačiau socialinis nerimas žymiai skiriasi nuo paprasto drovumo ar jaudulio. Susiduriant su socialiniu nerimu, net kasdienės veiklos, kaip buvimas darbe, kalbėjimas su žmonėmis ar valgymas viešumoje, gali sukelti didelį diskomfortą, nerimą ir baimę. 

socialinis nerimas

Kaip pasireiškia socialinis nerimas

Socialinis nerimas pasireiškia kitaip, nei drovumas (ypač vaikuose) ir jo taip pat nereikėtų painioti su intravertiškumu. Pagrindinis skiriamasis šios emocinės problemos bruožas – nuolatinė baimė, panika ir vengimas, kuris gali pasireikšti ir kartu su fiziniais simptomais.

 

Socialinio nerimo simptomai:

– Nuolatinė baimė apsikvailinti ar suklysti

– Baimė kažką netyčia įžeisti ar atsirasti dėmesio centre

– Pagreitėjęs širdies plakimas ir įsitempę raumenys

– Oro trūkumas ir galvos svaigimas

– Baimė, kad kiti pastebės Jūsų nerimą

– Intensyvus nerimas, prasidedantis jau prieš suplanuotą socialinę situaciją

– Prakaitavimas, raudonavimas ir drebėjimas

– Sunkumai kalbėti

Kiekvienam žmogui socialinis nerimas pasireiškia skirtingai, todėl sunku išskirti visiems būdingus simptomus. Tačiau jeigu jaučiate, kad dėl intensyvios baimės pradėjote vengti susitikimų su naujais žmonėmis, ėjimo į viešas vietas ar kitų veiklų, gali būti, kad susidūrėte su socialiniu nerimu.

Jei savo būsenoje pastebėjote į socialinį nerimą panašių simptomų, pasitikrinti galite atlikdami socialinio nerimo testą: SOCIALINIO NERIMO TESTAS.

Kodėl atsiranda socialinis nerimas

Socialinis nerimas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių arba jų kombinacijos (o kartais ir visai be priežasties). Yra pastebėta, kad socialinis nerimas gali būti perduotas genetiškai, taigi jei vienas šeimos narys kenčia nuo šio emocinio sutrikimo, didėja tikimybė, kad su juo susidurs ir kiti šeimos nariai. Taip pat, nuo socialinio nerimo dažniau kenčia asmenys susidūrę su patyčiomis ir priekabiavimu artimoje aplinkoje. Riziką padidinti gali ir drovumas ar dėmesį į išvaizdą, elgesį arba balsą atkreipianti sveikatos būklė. 

Patarimai, kaip susigyventi su socialiniu nerimu 

Socialinis nerimas gali žymiai pakenkti gyvenimo kokybei ir trukdyti mėgautis įprastomis veiklomis ar bendravimu. Tačiau yra būdų kovoti su šiuo sutrikimu ir neleisti jam valdyti savo socialinio gyvenimo.

1. Pagalvokite apie baimių sprendimus.

Užsirašykite baimę keliančias socialines situacijas ant lapo ar kortelės. Kitoje jos pusėje užrašykite galimą šios problemos sprendimą. Pavyzdžiui:  Baimė – bijau, kad per prezentaciją užsikirsiu ar pamiršiu ką norėjau pasakyti. Sprendimas – pasirašysiu viską, ką noriu pasakyti prezentacijos metu, ir pasiimsiu užrašus su savimi.

2. Grįžimo į realybę technikos.

Jei jaučiate, kad nebekontroliuojate baimės, naudokite grįžimo į realybę technikas. Pavyzdžiui, pirštais lieskite savo rūbų medžiagas ir pagalvokite, kuo jos skiriasi. Taip pat, galite išsirinkti vieną spalvą ir surasti aplinkoje šios spalvos daiktus.

3. Stenkitės socialinėse situacijose būti su patikimu draugu.

Iš anksto įspėkite jį kaip jaučiatės ir paprašykite situacijos eigoje duoti patarimų ir patvirtinti, kad viską darote gerai.

4. Patobulinkite savo neverbalinę kalbą.

Išmokite, kaip stovėti ar sėdėti taip, kad atrodytumėte atsipalaidavę ir draugiški. Tokiu būdu aplinkiniai bus labiau linkę su Jumis bendrauti ir padidės pasitikėjimas savimi.

5. Sumažinkite negatyvų mąstymą.

Su socialiniu nerimu susiduriantys asmenys dažnai neteisingai, negatyviai interpretuoja aplinkinių žodžius ir veido išraiškas. Prisiminkite paskutinę situaciją, kurioje jautėte socialinį nerimą ir užrašykite, kokios mintys aplankė prieš situaciją, jos metu ir jai praėjus. Pavyzdžiui: kai aš kalbėjau, pora žmonių žiūrėjo į telefonus, tikriausiai jiems nuobodu. Pagalvokite ar tokiam elgesiui gali būti kitas paaiškinimas, galbūt tie žmonės turėjo atsakyti į žinutes. Pabandykite pastebėti automatiškai atsirandančias neigiamas mintis ir paneikite jas alternatyvomis.

6. Nevenkite socialinių situacijų.

Užsisklendimas ir viešumos vengimas gali suteikti nusiraminimą laikinai, tačiau ilgajame periode vienatvė tik dar labiau apsunkins emocinę būklę ir grįžti į bendravimą bus gerokai sunkiau. Pasistenkite dalyvauti socialiniame gyvenime, tačiau būkite pasiruošę baimę keliančioms situacijoms. Pagalvokite apie linksmas istorijas, kurias galite papasakoti naujiems žmonėms, temas, apie kurias Jums lengva kalbėti. Mažais žingsneliais tobulindami socialinius įgūdžius įgausite pasitikėjimą savimi ir nerimas sumažės.

7. Nebijokite kreiptis pagalbos.

Efektyviausias būdas išsivaduoti nuo nuolatinio socialinio nerimo ir baimės – psichologo pagalba. Patyręs specialistas padės geriau suprasti savo jausmus ir problemos atsiradimo priežastį bei kovoti su neigiamomis emocijomis. Neverta delsti, kuo anksčiau pradėsite gydyti socialinį nerimą, tuo greičiau ir lengviau pavyks įsilieti į jaukų socialinio gyvenimo šurmulį.

„Efektyviausias būdas išsivaduoti nuo nuolatinio socialinio nerimo ir baimės – psichologo pagalba.“

Registracija pokalbiui su psichologu

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.






    Aš patvirtinu, kad esu susipažinęs su įmonėje taikoma Privatumo politika ir sutinku, kad mano asmens duomenys būtų tvarkomi ja remiantis.