Blog

Lengvosmintys.lt / Asmeninis tobulėjimas  / Ar normalu, kad neramu? Kas yra panikos priepuoliai?
panikos priepuoliai

Ar normalu, kad neramu? Kas yra panikos priepuoliai?

Karantinas ir panikos priepuoliai

Tik prabudę įsijungiame naujienų portalus, naršome socialiniuose tinkluose, kur jau diena po dienos nesibaigia įrašai apie koronavirusą. Pradedame jausti nerimą, kankina panikos priepuoliai, o galbūt apima nuobodulys ir apatija. Prie šių jausmų pridėjus jaučiamą nežinomybę, nesibaigiančias naujienas ir karantiną gauname idealų receptą nerimo sutrikimams. 

Straipsnyje pateikiame kelis patarimus, kurie gali padėti sumažinti nerimą šiuo laikotarpiu.

„Paskirkite vieną dieną per savaitę, kai daugiau laiko skirsite knygai ar kitai veiklai, kuri nereikalauja interneto. Pabūkite atsijungęs nuo naujienų ir socialinių tinklų.“

Kaip sumažinti nerimą ir išvengti panikos priepuolių?

Veikti galite daug ką. Koncentruokitės ne į tai, ko negalite veikti, o į tai, ką galite. Dabar laiką leidžiate namuose – susitvarkykite, skaitykite, ilsėkitės, gaminkite ir žaiskite. Pasistenkite iš šios situacijos išspausti viską, kas geriausia.

 

Kalbėkitės. Išnaudokite technologijas kaip įmanoma – bendraukite su kolegomis, šeimos nariais, paskambinkite seniai matytiems draugams, supažindinkite senelius su video skambučiais. 

 

Susiskirstykite dieną į laiko tarpus. Susiskirstykite dieną į laiko tarpus skirtingoms veikloms pasirinkite skirtingas aplinkas, pasistenkite daryti mažas pertraukas tarp veiklų.

 

Raskite būdų būti pozityvesniems. Išlikite pozityvūs sekite pozityvias žinias, pagalvokite apie tuos, kurie dirba, kad ši situacija greičiau pasibaigtų.

„Dažniau paskambinkite seniai matytiems draugams ir šeimos nariams, supažindinkite senelius su vaizdo skambučiais.“

Skirkite kuo mažiau laiko naujienų portalams. Pasirinkite kelis patikimus naujienų šaltinius ir išklausykite/perskaitykite žinias porą kartų per dieną. Juk visa laiką sekdamas informaciją ir naujienas situacijos nepakeisite. 

 

Susiplanuokite dieną be interneto

Pasirinkite vieną dieną per savaitę, kai daugiau laiko skirsite knygai ar kitai veiklai, kuri nereikalauja interneto. Pabūkite atsijungęs nuo tinklo.

 

Rūpinkitės savo kūnu. Maitinkitės sveikai, išsimiegokite, kasdien mankštinkitės – juk tai galima daryti ir namuose. Daugelis sporto klubų veda treniruotes internetu.

 

Padėkite kitiems. Jei nesate visiškai izoliuotas, nejaučiate simptomų ir laikotės visų atsargumo priemonių, padėkite kitiems apsipirkti ir atlikti kitus būtinus darbus. 

 

Neplanuokite per daug ir neperdekite. Susiplanuokite vienos dienos darbus, nekurkite planų per daug į ateitį.

 

Vis priminkite sau, kad tai laikina. Atminkite, kad ši situacija ne amžina. Taip, visos istorijos ir nežinomybė gąsdina, tačiau nesitęs amžinai.

Ką daryti, jeigu nerimo išvengti nepavyksta arba kankina panikos priepuoliai?

 

Jeigu visgi nerimo nepavyksta išvengti arba panikos priepuoliai dažnėja, toliau pateikiame daugiau informacijos apie panikos priepuolius, simptomus ir kada metas kreiptis į psichologą.

Panikos priepuoliai – staigūs baimės ir nerimo priepuoliai, kylantys be priežasties ir iššaukiantys fizinius ir psichologinius simptomus. Panikos atakos sukelia visiškai nereikalingą, nerealiai didelį ir nepagrįstą baimės jausmą. Bet ką gali ištikti toks priepuolis, tačiau pasikartojančios panikos atakos – tai panikos ar nerimo sutrikimo ženklas, kurį reikia gydyti.

Panikos priepuoliai: simptomai

 

Panikos priepuoliai ir jų fiziniai simptomai gali būti įvairūs: greitas kvėpavimas, gausus prakaitavimas, drebulys, pykinimas, dirglumas, nutirpusios galūnės, dilgčiojimas, gali būti per karšta ar per vėsu, padažnėjęs širdies ritmas. Prie jaučiamos baimės prisideda ir atitolimas nuo savęs, nesikontroliavimas, pavojaus nujautimas, noras pabėgti ir išvengti situacijos.

Panikos atakos ištinka staiga ir netikėtai, visai nesvarbu, kokios būsenos tuo metu buvote. Kai kuriems žmonėms panikos atakos metu pasireiškia mažiau nei keturi ankščiau išvardinti simptomai. Priepuoliai trunka 5 – 20 min., dažniausiai maždaug 10 min. Panikos priepuoliai gali ištikti kas kelias valandas, kiekvieną dieną, o kartais tik kartą per savaitę. Žmonės, kuriuos priepuoliai ištinka gana dažnai, išmoksta numatyti, kokios situacijos jį iššauks ir jam pasiruošia.

„Panikos priepuolių simptomai, kurie yra labai panašūs į širdies smūgio ar astmos simptomus, gali būti lydimi ir baimės numirti.“

Panikos atakos: priežastys

 

Nėra tiksliai nustatyta, kas iššaukia panikos atakas, tačiau yra keletas teorijų, tarp jų ir cheminis smegenų išsibalansavimas ir genetinis polinkis. Tokius priepuolius gali iššaukti įvairios priežastys ir begalė skirtingų situacijų: nerimas ar depresija, didelis, ilgai besitęsiantis stresas, fizinės sveikatos (širdies, kvėpavimo ar skydliaukės) problemos, alkoholio, nikotino ar kofeino perdozavimas, taip pat kai kurių vaistų ir medikamentų vartojimas.

Dažni panikos priepuoliai rodo, kad yra panikos sutrikimas. Panikos atakos gali užpulti ir miegant – prabusite labai išsigandęs, krečiamas drebulio. Suaugę ir jaunuoliai, patiriantys panikos atakas, dažnai serga ir kitomis psichinėmis ligomis arba yra rizikos grupėje susirgti obsesiniu – kompulsiniu sindromu, nerimo sutrikimu ir kt.

 

Panikos priepuolių gydymas

 

Žmonės, kuriuos panikos priepuoliai užklumpa dažnai, yra linkę keisti savo gyvenimo būdą, vengdami situacijų ir aplinkos, kurioje kyla didesnė priepuolio rizika. Tačiau tai atveria kelią fobijoms, pvz.: agorafobijai (minios, didelių viešų vietų baimė). Kognityvinė elgesio terapija gali pakeisti jūsų požiūrį ir išmokyti reaguoti į situacijas, kurias jums sukelia baimes. Relaksacija ir sąmoningo dėmesingumo pratimai – gilus kvėpavimas, meditacija, joga, masažai – mažina stresą ir nerimą, kurie gali sukelti panikos priepuolius.

 

Kada ieškoti psichologo pagalbos

 

Jei panikos priepuoliai (ar baimė dėl galimos panikos atakos) neleidžia jums mėgautis kasdiene veikla, jums derėtų kreiptis į psichologą. Natūralu, kad nežinodami, kas bus ateityje, susiveržiame diržus finansine prasme, tačiau pasvarstykite, galbūt galite šiek tiek investuoti į savo emocinės sveikatos gerinimą. Jei anksčiau lankėtės pas psichologą, pasidomėkite, galbūt susitikimai įmanomi ir nuotoliniu būdu?

Registracija psichologo konsultacijai internetu

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.





    Aš patvirtinu, kad esu susipažinęs su įmonėje taikoma Privatumo politika ir sutinku, kad mano asmens duomenys būtų tvarkomi ja remiantis.