...

Blog

Lengvosmintys.lt / Visi  / Baimė: jos tipai ir būdai ją įveikti
baimė gali gali būti skirstoma į kelis tipus

Baimė: jos tipai ir būdai ją įveikti

baimė gali gali būti skirstoma į kelis tipus

Baimė yra viena iš pagrindinių žmogaus emocijų, kurią jaučiame, kai susiduriame su realia arba įsivaizduojama grėsme. Ši emocija yra svarbi išlikimui, nes ji mobilizuoja kūną ir protą kovoti arba bėgti nuo pavojingos situacijos. Tačiau baimė gali tapti ir kliūtimi, jei ji yra pernelyg stipri, ilgai trunkanti arba nesusijusi su tikrove. Tokiu atveju ji gali trukdyti gyventi pilnavertiškai, mėgautis maloniais dalykais ir siekti savo tikslų.

 

Kokie yra baimės tipai?

 

Svarstantiems kas yra baimė, reikėtų žinoti, kad ji gali būti skirstoma į kelis tipus, priklausomai nuo to, kas ją sukelia ir kaip ji pasireiškia. Vienas iš dažniausių šios emocijos tipų yra instinktyvi baimė, kurią jaučiame tuomet, kai susiduriame su akivaizdžia ir tiesiogine grėsme gyvybei ar sveikatai, pvz., ugnis, gyvūnas, ginklas arba avarija. Ši tipas yra natūralus ir būtinas, nes jis padeda apsisaugoti nuo galimos žalos. Instinktyvi baimė paprastai yra trumpalaikė ir išnyksta tuomet, kai grėsmė praeina.

Kitas baimės tipas yra mokomoji baimė, kurią žmogus įgyja per savo patirtį arba stebėdamas kitus. Ji yra susijusi su tam tikrais objektais, situacijomis arba reiškiniais, kuriuos žmogus asocijuoja su neigiamomis emocijomis arba pasekmėmis, pvz., vorai, aukštis, kalbėjimas viešumoje arba kraujas. Šio tipo baimė gali būti racionali arba neracionali, t.y. atitikti arba neatitikti realios grėsmės lygio. Ji gali būti stipresnė arba silpnesnė, priklausomai nuo to, kaip dažnai ir kaip stipriai mes susiduriame su bauginančiu stimulu. Mokomoji baimė gali būti įveikiama, jeigu pakeičiamas požiūris į stimulą arba pamažu priprantama prie jo.

Dar vienas tipas – nerimastinga baimė, kurią jaučiame tuomet, kai nerimaujame dėl nežinomos, neapibrėžtos arba galimos grėsmės, pvz., ateitis, sveikata, darbas arba santykiai. Ši baimė yra susijusi su nuolatiniu ir nepagrįstu jauduliu, rūpesčiu ir lūkesčiu, kad nutiks kažkas blogo. Ji gali būti labai varginanti ir trukdyti žmogui funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Šį jausmą galima sumažinti, jeigu žmogus mokosi atpažinti ir reguliuoti savo emocijas, racionaliai vertinti mintis ir elgtis konstruktyviai su savo problemomis.

Būtina pabrėžti, kad nerimastingos baimės atveju, žmogus gali jausti ir fiziologinius pokyčius. Tai reiškia, kad ilgai trunkantis bijojimas gali sukelti tokias sveikatos problemas, kaip stresas, nemiga, dėmesio koncentracijos stoka. Taip pat ilguoju laikotarpiu gali išsivystyti ir virškinimo sutrikimai, imuninės sistemos silpnėjimas ir t.t. Būtent dėl to reikėtų nedelsiant imtis priemonių ir stengtis keisti situacija iš esmės.

 

Kaip atsikratyti baimės?

 

Baimė yra normali ir sveika emocija, kurią jaučia visi žmonės. Tačiau kai ji tampa pernelyg intensyvi, ilgai trunkanti arba nesusijusi su tikrove, ji gali varginti. Tokiu atveju yra svarbu žinoti kaip atsikratyti baimės arba bent jau kaip sumažinti jos poveikį. Štai keletas patarimų, kaip atsikratyti baimės:

Privalote ją pripažinti. Pirmas žingsnis įveikiant baimę yra pripažinti, kad ji egzistuoja, ir kad ji turi įtakos jūsų gyvenimui. Neslėpkite jos arba nesistenkite jos ignoruoti. Vietoj to, pabandykite ją apibūdinti ir suprasti kas ją sukelia, kada ji pasireiškia ir kaip ji jus veikia. Tai padės įvertinti baimės lygį ir nustatyti ar ji yra racionali arba neracionali.

Susidurkite su savo baime. Antras žingsnis, siekiant įveikti baimę, yra susidurti su ja, o ne vengti jos. Vengimas gali atrodyti kaip lengvas ir saugus būdas išvengti nemalonių pojūčių, bet ilgalaikėje perspektyvoje jis tik sustiprina baimę ir riboja jūsų galimybes. Vietoj to, pabandykite pamažu ir kontroliuotai artėti prie savo baimės objekto arba situacijos, kol ji sumažės arba išnyks. Tai gali būti padaryta su psichologo pagalba arba savarankiškai, priklausomai nuo baimės pobūdžio ir stiprumo.

Pasitikėkite savimi. Privalote pasitikėti savimi ir savo gebėjimais. Baimė dažnai kyla iš abejojimo savo elgesiu, nepasitikėjimo arba nepakankamo savivertės jausmo. Todėl svarbu stiprinti savo pasitikėjimą ir savęs vertinimą, kad galėtumėte įveikti emocijas. Tai galite padaryti per savęs gyrimą, tikslų nustatymą ir jų siekimą, savo stiprybių ir silpnybių pažinimą, savo interesų ir vertybių pripažinimą ir kt.

Nevenkite ieškoti paramos. Galiausiai, jokiais būdai nevenkite ieškoti paramos iš kitų žmonių. Baimė gali būti labai vieniša ir izoliuojanti emocija, kuri gali trukdyti bendrauti ir dalintis savo jausmais. Todėl svarbu rasti žmonių, kurie supranta, palaiko ir padeda kovoti su emocijomis. Tai gali būti draugai, šeima, bendraminčiai, grupės, konsultantai arba psichologas. Svarbiausia yra nebijoti prašyti pagalbos ir būti atviriems savo patiriamoms emocijoms.

kaip atsikratyti baimės

Baimė ir nerimas iš dalies yra panašūs

 

Baimė ir nerimas yra du labai artimi ir dažnai kartu pasitaikantys jausmai, kuriuos lengva painioti vieną su kitu. Baimė ir nerimas abu yra susiję su grėsmės bei pavojaus suvokimu arba būsima situacija, kurioje žmogus gali patirti žalą arba kažkokius nuostolius. Baimė ir nerimas abu sukelia fiziologinius ir psichologinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas, drebėjimas, galvos skausmas, nerimas, nerimastingumas, nemiga ir kt. Šie jausmai gali trukdyti gyventi normaliai, jei jie yra pernelyg stiprūs arba dažni.

 

Kuo baimė skiriasi nuo nerimo?

 

Baimė ir nerimas taip pat turi ir svarbių skirtumų, kuriuos verta žinoti, kad galėtume geriau suprasti ir valdyti savo emocijas. Vienas iš skirtumų yra tas, kad baimė yra reakcija į konkrečią ir akivaizdžią grėsmę, kuri yra patiriama dabartyje, pvz., gyvūnas, ginklas arba avarija. Nerimas yra reakcija į neapibrėžtą ir neaiškią grėsmę, kuri yra ateities objektas, pvz., sveikata, darbas arba santykiai. Kitaip tariant, baimė yra susijusi su dabartimi, o nerimas – su ateitimi.

Kitas skirtumas yra tas, kad baimė yra proporcinga grėsmės lygiui, t.y. kuo didesnė grėsmė, tuo stipresnė baimė. Nerimas yra neproporcingas grėsmės lygiui, t.y. kuo mažiau tikėtina, kad grėsmė įvyks, tuo stipresnis nerimas gali kilti arba jis vis tiek nei kiek nesikeis. Kitaip tariant, baimė yra racionali, o nerimas – neracionalus.

Dar vienas skirtumas yra tas, kad baimė yra trumpalaikė ir išnyksta, kai grėsmė praeina arba sumažėja. Nerimas yra ilgalaikis ir išlieka net jei grėsmės nėra arba ji yra labai maža. Kitaip tariant, baimė yra laikina, o nerimas – nuolatinis.

Baimė ir nerimas yra du skirtingi, bet susiję jausmai, kuriuos mes visi patiriame gyvenime. Svarbu mokėti atskirti juos ir suprasti kada jie yra naudingi, o kada kenksmingi. Jei žmogus jaučia, kad baimė arba nerimas yra pernelyg stiprūs, ilgai trunkantys arba nesusiję su tikrove, tuomet reikėtų ieškoti būdų kaip juos sumažinti arba įveikti. Vienas iš tokių būdų yra kreiptis į psichologą, kuris gali padėti pažinti ir valdyti emocijas, pakeisti savo mintis ir elgesį bei pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Psichologas gali suteikti profesionalią ir konfidencialią pagalbą, kuri būtų pritaikyta individualiems poreikiams ir tikslams. Jei norite užsiregistruoti psichologo konsultacijai, galite tai padaryti internetu. Nėra nieko, ko turėtumėte gėdytis arba bijoti.

Registracija psichologo konsultacijai:

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.






    Aš patvirtinu, kad esu susipažinęs su įmonėje taikoma Privatumo politika ir sutinku, kad mano asmens duomenys būtų tvarkomi ja remiantis.