Blog

Kas yra savivertė?

Savivertė – tai vidinis jausmas, kaip mes vertiname save: ar jaučiamės vertingi, pakankami ir svarbūs. Sveika savivertė leidžia priimti save su trūkumais, pasitikėti savo sprendimais ir kurti tvirtus santykius. Žema savivertė dažnai pasireiškia savikritika, abejonėmis dėl savo vertės ir baime būti atstumtam.

Savivertė yra subjektyvus mūsų asmeninės vertės ar svarbos jausmas. Tai yra suvokimas, parodantis kaip mes vertiname savo savybes ir gebėjimus ar tiesiog kaip jaučiamės dėl savęs. Savivertė gali būti aukšta arba žema t.y. žmogus gali pasižymėti teigiamu arba neigiamu požiūriu į save. Ji yra svarbi tuo, kad ji daro įtaką mūsų motyvacijai, emocinei sveikatai ir bendrai gyvenimo kokybei. Žmonės su aukšta saviverte supranta savo potencialą ir jaučiasi įkvėpti imtis naujų iššūkių. Žmonės su žema saviverte linkę abejoti savo galimybėmis ir vengti rizikos ar sunkumų. Kita vertus, žmonės su per aukšta saviverte gali pervertinti savo sugebėjimus ir elgtis arogantiškai arba nepagarbiai kitų atžvilgiu.

Kai pradedi abejoti savo verte – lengva pasimesti. Psichologas gali padėti iš naujo atrasti save ir pamatyti, kiek iš tikrųjų esi vertas.

🔒 Visi pokalbiai – konfidencialūs

Savivertė yra sudėtingas ir dinamiškas fenomenas, kurį veikia daugelis veiksnių

Kiekvieno žmogaus savivertei įtaką daro daugelis veiksnių. Vienas iš jų yra vaikystės patirtys. Tai apima tėvų, mokytojų, draugų ir kitų svarbių asmenų požiūrį, jų lūkesčius, pagyrimus, kritiką ir palaikymą. Jei žmogus nuo vaikystės buvo mylimas, gerbiamas ir skatinamas, greičiausiai jis užaugs su aukšta saviverte. Jei vaikas buvo ignoruojamas, atstumiamas arba kritikuojamas, greičiausiai jis užaugs su žema saviverte.

Socialinė aplinka taip pat yra svarbus veiksnys. Tai apima bendravimą su kitais žmonėmis, priklausymą tam tikroms grupėms, lyginimąsi su kitais ir socialinį statusą. Jei žmogus turi daug draugų, yra priimamas ir vertinamas, jis jaučiasi svarbus ir vertingas. Iš kitos pusės, jeigu mes esame vieniši, atstumti arba diskriminuojami, tuomet jaučiamės nereikalingi ir nevertinami.

Mūsų asmeniniai pasiekimai taip pat daro didžiulę įtaką savivertės formavimuisi. Tai apima mokymosi, darbo, hobio ir kitų veiklų rezultatus, tikslų siekimą ir pažangą. Jei mes mokomės gerai, dirbame produktyviai, mėgaujamės savo pomėgiais ir pasiekiame savo tikslus, tuomet pasitikime savimi. Priešingu atveju, jaučiamės negalintys atlikti darbų dėl kompetencijos stokos, o tai iššaukia nepasitikėjimą savo jėgomis.

Savivertė yra susijusi su psichologine sveikata

Žmonės su aukšta saviverte paprastai yra laimingi, optimistiški, drąsūs ir atsparūs stresinėms situacijoms. Jie geba susidoroti su sunkumais, mokytis iš klaidų ir prisitaikyti prie pokyčių. Jie taip pat geba užmegzti ir palaikyti sveikus ir harmoningus santykius su kitais žmonėmis. Tokie žmonės dažniausiai yra savimi patenkinti, tačiau taip pat jie nuolat siekia tobulėti ir augti kaip asmenybės.

Asmenys su žema saviverte paprastai yra nelaimingi, pesimistiški, bailūs ir nesunkiai pažeidžiami. Jie sunkiai susidoroja su sunkumais, dažnai kaltina save už klaidas ir bijo pokyčių. Jie taip pat sunkiai užmezga ir palaiko sveikus ir harmoningus santykius su kitais žmonėmis. Jie dažnai jaučiasi nepakankami, neverti ir neįvertinti. Jie nuolat kritikuoja save ir lygina save su kitais. Jie taip pat gali būti linkę į depresiją, nerimą, stresą, priklausomybes arba kitas psichologines problemas.

Ar galima patiems pakelti savo savivertę?

Požiūris į save gali kisti laikui bėgant. Svarbiausia tai, kad kiekvienas žmogus pats gali imtis priemonių tam, kad pasikeltų savo savivertę. Tam reikia:

Pripažinti ir priimti savo stiprybes ir silpnybes. Vietoje to, kad ignoruotumėte ar neigtumėte savo savybes, pabandykite jas objektyviai įvertinti ir pripažinti. Nesiekite būti tobulais, bet būkite realistiški ir sąžiningi su savimi. Vietoje to, kad kritikuotumėte save už savo trūkumus, pabandykite juos pakeisti arba kompensuoti savo privalumais.

Nustatyti ir siekti savo tikslų. Vietoje to, kad gyventumėte be aiškios krypties ar prasmės, pabandykite apibrėžti, ko norite pasiekti  gyvenime ir kaip galite tai padaryti. Nesiekite per daug arba per mažai, bet būkite ambicingi ir realistiški. Vietoje to, kad atidėliotumėte arba atsisakytumėte savo tikslų, pabandykite juos planuoti, vykdyti ir vertinti. Stenkitės nelaikyti savęs auka – laikykite save žmogumi, kuris pradėjo imtis veiksmų.

Vertinti savo gyvenimą. Vietoje to, kad koncentruotumėtės tik į savo problemas arba skundžiatės dėl savo likimo, pabandykite atrasti ir pabrėžti savo gyvenimo džiaugsmus ir privalumus. Nesielkite kaip nuobodus asmuo arba pesimistas, geriau stenkitės būti naivus optimistas, kuris mėgaujasi kiekviena diena. Taip pat svarbu vengti dairytis į praeitį arba spėlioti kas bus ateityje. Geriau jau žiūrėkite į dabartį ir gyvenkite kiekviena diena.

Rūpintis ir mylėti save. Vietoje to, kad apleistumėte save arba kenktumėte savo fizinei ir psichinei sveikatai, pabandykite ją puoselėti ir stiprinti. Nesielkite kaip savo paties priešas, geriau būkite savo draugu. Vietoje to, kad lauktumėte arba reikalautumėte meilės ir pripažinimo iš kitų, pabandykite ją suteikti patys ir parodyti meilę sau, kad tai galite padaryti.

Bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Vietoje to, kad izoliuotumėtės arba konfliktuotumėte su kitais, pabandykite užmegzti ir palaikyti draugiškus ir konstruktyvius santykius. Nesielkite kaip konkurentas arba priešas, bet kaip partneris arba draugas. Nebandykite lygintis arba varžytis su kitais, pabandykite juos gerbti ir palaikyti. Nesielkite arogantiškai arba nepagarbiai, tiesiog būkite nuoširdūs ir mandagūs.

Savivertė yra gyvenimo kokybės pagrindas. Jei ji bus pakankamai aukšta, tuomet galėsite gyventi laimingai, produktyviai ir harmoningai. Jeigu jus nuolatos kamuos žema savivertė, tuomet jūsų gyvenimas gali tapti nelaimingas, neefektyvus ir chaotiškas. Atminkite, kad savivertė yra mūsų atsakomybė ir mūsų pasirinkimas.

Galimos priežastys, dėl kurių staiga suaugusio žmogaus savivertė nukrenta

Kartais suaugę žmonės gali patirti savivertės sumažėjimą dėl tam tikrų įvykių ar aplinkybių. Būtent tai sukelia neigiamus jausmus ar mintis apie save. Viena iš priežasčių kodėl taip gali atsitikti yra tai, kad žmogus gali patirti nuolatinę arba stiprią kritiką iš autoritetingų figūrų, pvz., tėvų, mentorių, vadovų ar partnerių. Tai gali sukelti abejones savo gebėjimais, verte ar išreiškiamomis nuomonėmis, o tai gali sumažinti pasitikėjimą savimi.

Kita priežastis gali būti tai, kad žmogus patiria fizinį ar emocinį smurtą. Tai gali sukelti traumą, kaltę, gėdą ir savęs nuvertinimą.

Taip pat svarbu paminėti, kad turėti polinkį į perfekcionizmą taip pat gali būti žalinga savivertės atžvilgiu. Tai gali sukelti per didelius ar nerealistinius lūkesčius sau ir kitiems bei mažinti savo pasiekimų vertinimą ir džiaugsmą.

Suaugusių žmonių savivertė taip pat gali sumažėti tapus patyčių aukomis ar jų liudininkais. Tokiais atvejais, žmogus gali jausti baimę tapti kažkurios socialinės grupės dalimi arba tiesiog imti neigiamai vertinti savo gyvenimo sprendimų kokybę. Tai taip pat liečia atvejus, kai iš žmogaus tyčiojamasi kai jis atlieka religines praktikas ar tiesiog aiškiai parodo, kad yra tikintis. Tai gali sukelti konfliktą tarp savo tikėjimo ir poreikių ir mažinti savo savivertę Dievo akyse.

Tarp kitų dažnai pasitaikančių priežasčių įvardijamas emocinis tėvų ar globėjų nepasiekiamumas. Tai gali sukelti jausmą, kai žmogus nejaučia jokios meilės, palaikymo ir saugumo, o tai gali sumažinti savivertę ir sumenkinti savo svarbą šeimoje. Tai taip pat gali sukelti diskriminaciją, izoliaciją ar nepriklausomybės praradimą.

Žema savivertė gali turėti neigiamą poveikį suaugusių žmonių gyvenimui ir sveikatai. Todėl svarbu ieškoti būdų kaip ją pagerinti, tiesiog identifikuojant jos atsiradimo priežastis. Ypač naudinga kreiptis į profesionalią pagalbą – psichologą, jei žema savivertė trukdo gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą.