Blog

Atsiprašymas yra vienas iš būdų kaip išreikšti savo nuoširdumą, atsakomybę ir pagarbą kitam žmogui, kuriam mes galėjome pakenkti arba įžeisti savo žodžiais ar veiksmais. Atsiprašymas taip pat yra svarbus poelgis, kuris padeda atkurti santykius, nuraminti skaudžias emocijas ir pradėti spręsti problemas konstruktyviai. Tačiau tai ne visada lengvas procesas. Kartais jaučiame, kad mūsų atsiprašymas užstrigs gerklėje, net jei ir suprantame, kaip smarkiai kitas žmogus norėtų jį išgirsti. Kodėl taip yra ir kaip galime įveikti šį iššūkį?

Kas apskritai yra atsiprašymas?

Atsiprašymas yra socialinis ir emocinis poelgis, kurio metu žmogus pripažįsta, kad padarė klaidą ar sukėlė žalą kitam žmogui. Tokiu būdu jis išreiškia savo gailėjimąsi ir norą pataisyti padėtį. Atsiprašymas yra ne tik mandagumo ženklas, bet ir būdas parodyti savo supratimą ir empatiją sužeistam asmeniui. Atsiprašymas gali nuslopinti kito žmogaus pyktį.

Kodėl atsiprašymas gali būti tarsi iššūkis?

Atsiprašymas gali kelti iššūkių todėl, nes reikalauja pažeidžiamumo ir drąsos. Kai žmogus atsiprašo, jis prisiima atsakomybę už savo klaidas ir pripažįsta, kad nebuvo teisus. Tai gali sukelti gėdą, kaltę, baimę ar pyktį. Žmogus gali bijoti, kad jo atsiprašymas bus atmestas. Žmogus gali pykti už tai, kad jis turi atsiprašyti, tuo tarpu galvodamas, jog jis nebuvo vienintelis kaltas. Asmuo taip pat gali gėdytis, kad padarė kažką, kas neatitinka jo vertybių. Jis gali jausti kaltę, kad sukėlė kitam žmogui skausmą ar nusivylimą.

Visi šie jausmai gali trukdyti atsiprašyti arba versti atsiprašyti nenuoširdžiai ar neadekvačiai. Asmuo gali bandyti išsisukti nuo savo kaltės, nurašyti kitų žmonių jausmus, pateisinti savo elgesį arba atsiprašyti tik dėl formalumo. Tačiau tokie atsiprašymai dažniausiai nepadeda pagerinti padėties, o tik pablogina ją. Jie gali sukelti dar daugiau pykčio, nepasitikėjimo ar atstūmimo iš kito žmogaus pusės.

Kokios gali būti atsiprašymo formos?

Atsiprašymo formos gali būti įvairios, priklausomai nuo situacijos. Yra keletas elementų, kurie padeda atsiprašyti veiksmingiau:

Pripažinimas. Tai reiškia, kad mes aiškiai ir konkrečiai nurodome už ką mes atsiprašome, ir pripažįstame, kad padarėme klaidą ar sukėlėme žalą. Pvz., „Aš atsiprašau, kad pavėlavau į susitikimą. Aš žinau, kad tai buvo neatsakinga ir nepagarbu.”

Gailėjimasis. Tai reiškia, kad mes išreiškiame savo nuoširdų apgailestavimą ir gailesčio jausmą dėl savo elgesio ir jo padarinių. Pvz., „Aš labai gailiuosi, kad tave įžeidžiau. Aš suprantu, kad tu jautiesi nusivylęs ir įsižeidęs.”

Atsakomybė. Tai reiškia, kad mes prisiimame atsakomybę už savo veiksmus ir nepateisiname savęs ar nekaltiname kitų.

Pasitaisymas. Tai reiškia, kad mes siūlome kažką padaryti, kad kompensuotume ar sumažintume padarytą žalą ar diskomfortą. Pvz., „Aš noriu tau padėti ir pagerinti mūsų santykius. Ar yra kažkas, ką galiu padaryti, kad tau būtų geriau?”. Reikia taisyti padėtį, net jeigu tai ir kelią nemažą stresą.

Prevencija. Tai reiškia, kad žadame, jog stengsimės išvengti panašių klaidų ateityje ir parodyti savo pasiryžimą keistis.

Svarbiausia yra tai, kad atsiprašymas būtų nuoširdus. Kiekvienas žmogus gali turėti skirtingą požiūrį į tai, kas yra geras atsiprašymas.

Požymiai, parodantys, kad atsiprašymas yra ar buvo nenuoširdus

Nenuoširdus atsiprašymas yra tas, kuris nepadeda išspręsti konflikto ar pagerinti santykių, o tik daro juos blogesnius. Nenuoširdus atsiprašymas yra tas, kuris neatitinka kito žmogaus lūkesčių ar poreikių arba yra išreikštas tik dėl formalumo ar priverstinai. Tai dažniausiai neatneša jokio gailėjimosi, atsakomybės, pasitaisymo ar prevencijos. Dažniausiai tokia atsiprašymo forma yra nukreipta tik į save, o ne į kitą žmogų. Įprastai tokie atsiprašymai yra paviršutiniški, neapgalvoti ar netikri.

Kaip galime atpažinti nenuoširdų atsiprašymą?

Neigimas. Tai reiškia, kad žmogus neigia savo klaidas ar žalą arba bando ją nurašyti kaip nereikšmingą ar neegzistuojančią. Pvz., „Aš nežinau už ką tu nori, kad aš atsiprašyčiau. Aš nieko blogo nepadariau.” Arba „Aš atsiprašau, jei tu jautiesi blogai, bet tai tik tavo problema, o ne mano.”

Pasiteisinimas. Tai reiškia, kad žmogus bando pateisinti savo elgesį ar padaryti jį mažiau kaltinamu, nurodydamas aplinkybes, priežastis ar veiksnius, kurie jį paveikė. Pvz., „Aš atsiprašau, kad tave suerzinau, bet aš buvau labai pavargęs ir susirūpinęs.” Arba „Aš atsiprašau, kad tau melavau, bet tiesiog nenorėjau tavęs liūdinti.”

Kaltinimas. Tai reiškia, kad asmuo bando perkelti savo kaltę ar atsakomybę ant kito žmogaus ar kažko kito, kuris privertė ar paveikė jį elgtis taip, kaip pasielgė. Pvz., „Aš atsiprašau, kad tave įžeidžiau, bet tu pats mane provokavai.” Arba „Aš atsiprašau, kad aš tave apgavau, bet tai dėl to, kad tu man nedavei pakankamai dėmesio.”

Manipuliavimas. Tai reiškia, kad asmuo bando išgauti kažką iš kito žmogaus arba paveikti jo ar jos nuomonę arba elgesį, naudodamas atsiprašymą kaip priemonę ar ginklą. Pvz., „Aš atsiprašau, kad tave palikau, bet tu man privalai duoti dar vieną šansą.” Arba „Aš atsiprašau, kad tave įskaudinau, bet tu turi suprasti, kad aš tave labai myliu.”

Apsimetinėjimas. Tai reiškia, kad žmogus bando padaryti savo atsiprašymą tik formalų ar paviršutinišką, nesuteikdamas jam jokios reikšmės ar emocijos. Pvz., „Aš atsiprašau, kad aš tave nuliūdinau. Ar galime baigti šią temą?” Arba „Aš atsiprašau, kad tave nuvyliau. Bet tai juk ne pasaulio pabaiga, ar ne?”

Visi šie požymiai rodo, kad atsiprašymas yra ar buvo nenuoširdus ir neveiksmingas. Toks atsiprašymas gali tik pabloginti padėtį ir sukelti dar daugiau konfliktų, nepasitikėjimo ar nuotolį tarp žmonių. Todėl svarbu vengti šių požymių ir stengtis atsiprašyti nuoširdžiai ir adekvačiai.

Tokiose situacijose gali padėti psichologas

Kaip bebūtų, atsiprašymas ne visada yra ir bus lengvas bei paprastas procesas. Kartais mes galime susidurti su sunkumais ar kliūtimis, kurios trukdo atsiprašyti arba priimti atsiprašymą. Būtent dėl to neretai prireikia pagalbos ar palaikymo iš šalies. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais gali prireikti ir psichologo konsultacijos, kuri padėtų suprasti atsiprašymo būtinybę ir jo kitus aspektus. Tad, jeigu jums sunku atsiprašyti ar negalite priimti atsiprašymo, tuomet tikrai nereikėtų atmesti galimybės kreiptis į psichologą. Jis tikrai padės adekvačiau įvertinti jūsų situaciją.