Blog

Konfliktai yra neišvengiami žmonių bendravime. Jie kyla dėl skirtingų interesų, vertybių, nuomonių, poreikių ar emocijų. Jie gali būti naudingi, kai skatina dialogą, kūrybiškumą ir problemų sprendimą. Gali būti ir žalingi, kai sukelia pyktį, stresą, nesantaiką ar net smurtą.

Konfliktai gali atsirasti bet kurioje gyvenimo srityje, tačiau dažniausiai pastebimi darbo aplinkoje. Darbe žmonės turi bendradarbiauti su įvairiomis kolegomis, vadovais, klientais ir partneriais. Jie taip pat turi atitikti tam tikrus standartus, taisykles ir lūkesčius. Visa tai gali sukelti nesutarimus, nesusipratimus ir priešiškumą. Tačiau svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės ne visada tampa konfliktų aukomis – kai kuriais atvejais jie yra jų priežastis.

Kodėl kyla konfliktai?

Konfliktai kyla dėl skirtingų priežasčių, kurios gali būti suskirstytos į tris kategorijas: turinio, santykių ir proceso.

Turinio konfliktai susiję su konkrečiais klausimais, tokiais kaip užduotys, tikslai, sprendimai, ištekliai ar atlyginimas. Pavyzdžiui, du darbuotojai gali ginčytis dėl to, kas turėtų atlikti tam tikrą projektą ar kaip jį padaryti.

Santykių konfliktai susiję su asmeniniais skirtumais, tokiais kaip charakteris, vertybės, požiūris, komunikacijos stilius ar elgesys. Pavyzdžiui, du kolegos gali konfliktuoti dėl to, kad vienas yra pernelyg griežtas, o kitas pernelyg lengvabūdiškas.

Proceso konfliktai susiję su bendradarbiavimo būdu, tokiais kaip darbo pasiskirstymas, laikotarpiai, atsakomybės ar komandos narių vaidmenys. Pavyzdžiui, du vadovai gali nesutarti dėl to, kas turėtų kontroliuoti tam tikrą sritį ar kaip koordinuoti savo veiklą.

Konfliktų priežastys gali būti ir vidinės, ir išorinės. Vidinės priežastys yra susijusios su mūsų psichologija, tokia kaip emocijos, poreikiai, motyvacija, vertybės, nuostatos, įsitikinimai, lūkesčiai ar asmenybės bruožai. Išorinės priežastys yra susijusios su mūsų aplinka, tokia kaip socialinė struktūra, kultūra, normos, taisyklės, ištekliai, galimybės.

Konfliktų priežastys gali būti ir sąmoningos, ir nesąmoningos. Sąmoningos priežastys yra tos, kurias mes žinome ir galime aiškiai apibūdinti. Nesąmoningos priežastys yra tos, kurių mes nežinome ir veikia mūsų elgesį pasąmonės lygmenyje. Pavyzdžiui, žmogus gali konfliktuoti su kažkuo dėl to, kad tas žmogus jam primena jo tėvą ar mokytoją, su kuriais turėjo blogus santykius.

Konfliktų priežastys gali būti ir realios, ir suvokiamos. Realios priežastys yra tos, kurios egzistuoja objektyviai ir jas galima patikrinti faktais. Suvokiamos priežastys yra tos, kurios egzistuoja subjektyviai ir jas galima interpretuoti skirtingai. Pavyzdžiui, mes galime konfliktuoti su kažkuo dėl to, kad manome, jog jis mums pavydi ar nori mums pakenkti, nors tai gali būti tik mūsų įsivaizdavimas.

Konfliktai darbe: kaip juos įveikti?

Konfliktai darbe gali turėti neigiamų pasekmių tiek individams, tiek organizacijoms. Jie gali mažinti darbo efektyvumą, produktyvumą, kokybę ir inovatyvumą. Konfliktai gali sukelti darbuotojų nusivylimą, stresą, nerimą ir depresiją, gali pakenkti darbo atmosferai, bendradarbiavimui, pasitikėjimui ir lojalumui.

Svarbu mokėti spręsti konfliktus darbe ir siekti jų konstruktyvaus sprendimo. Konstruktyvus konflikto sprendimas reiškia, kad jį suvokiame kaip galimybę mokytis, augti ir gerinti situaciją, o ne kaip grėsmę, kurios reikia išvengti ar su ja kovoti.

Kaip gi pasiekti konstruktyvų konflikto sprendimą darbe?

Konfliktai darbe turi būti aiškiai apibrėžti, kaip ir jų priežastys

Negalima slėpti ar neigti konflikto, nes tai tik pablogins situaciją. Reikia būti sąžiningam su savimi ir kitais bei pripažinti, kad yra problema, kurią reikia spręsti. Taip pat reikia nustatyti, kas yra konflikto šaltinis. Ar tai yra turinio, santykių ar proceso konfliktas? Ar tai yra vidinė, išorinė, sąmoninga, nesąmoninga, reali ar suvokiama priežastis? Kuo geriau suprasite konflikto esmę, tuo lengviau rasite tinkamą sprendimą.

Išreikškite savo požiūrį ir klausykitės kitų.

Konfliktai darbe ir jų sprendimas reikalauja abipusio bendravimo ir supratimo. Reikia gebėti išreikšti savo jausmus, mintis ir poreikius aiškiai, konkrečiai ir mandagiai. Reikia vengti kaltinimų, kritikos, ironijos ar užgaulių pastabų, kurios tik paaštrins konfliktą. Reikia naudoti „aš”, o ne „tu” kalbą, kad parodytumėte savo atsakomybę ir nepultumėte ant kito žmogaus. Pavyzdžiui, vietoje to, kad sakytumėte „tu visada vėluoji, dėl to mes prarandame laiką ir pinigus”, galite sakyti „aš jaučiuosi susirūpinęs, kai tu vėluoji, nes tai trukdo mūsų darbo planui ir biudžetui”.

Reikia gebėti klausytis kito žmogaus požiūrio ir stengtis jį suprasti.

Reikia parodyti savo dėmesį, atvirumą ir empatiją. Reikia vengti pertraukinėti, ginčytis, vertinti ar kritikuoti. Reikia naudoti aktyvaus klausymosi būdus, tokius kaip pakartojimas, užklausimas, komentavimas, kad patvirtintumėte, jog išgirdote ir supratote kito asmens žinutę. Pavyzdžiui, vietoje to, kad sakytumėte „tai nesąmonė, tu nieko nesupranti”, galite sakyti „jei aš teisingai supratau, tu manai, kad …”.

Konfliktai darbe reikalauja bendrų interesų ir sprendimų.

Konfliktai darbe ir jų sprendimas reikalauja bendradarbiavimo ir kompromiso. Reikia nesikoncentruoti tik į savo poziciją, bet ieškoti bendrų interesų, vertybių ir tikslų. Reikia stengtis rasti sprendimą, kuris tenkintų abiejų šalių poreikius ir lūkesčius. Reikia būti lankstiems ir kūrybingiems. Reikia svarstyti kelis variantus ir aptarti jų privalumus bei trūkumus. Pavyzdžiui, vietoje to, kad sakyti „aš noriu, kad tu padarytum taip, o ne kitaip”, galite sakyti „aš suprantu, kad tu turi savo būdą, bet gal galime rasti būdą, kuris būtų geras ir man, ir tau”.

Palaikykite gerus santykius ir pasitikėjimą.

Konfliktų sprendimas reikalauja ne tik pačios problemos sprendimo, bet ir santykių atkūrimo. Reikia parodyti savo pagarbą, pripažinimą ir padėką kitam. Reikia atsiprašyti jei padarėte klaidą ar pakenkėte kitam. Reikia duoti ir priimti atleidimą jei buvo įžeidimų. Reikia pabrėžti savo bendrystę, draugiškumą ir bendravimo kokybę. Reikia stiprinti savo pasitikėjimą ir lojalumą. Pavyzdžiui, vietoje to, kad sakytumėte „aš niekada nepamiršiu, ką tu man padarei”, galite sakyti „aš džiaugiuosi, kad mes galėjome išspręsti šį konfliktą ir tikiuosi, kad mes galime toliau bendradarbiauti”.

Požymiai, rodantys, kad jūs esate konfliktų priežastis

Kartais mes galime būti konfliktų priežastis net to nežinodami ar nenorėdami. Mes galime sąmoningai ar nesąmoningai elgtis taip, kad sukeltume konfliktus su kitais. Tai gali būti dėl asmenybės, emocijų, įpročių, lūkesčių ar elgesio. Tai liečia ne tik darbo aplinką, bet ir asmeninius santykius su artimaisiais ar partneriu.

Štai keletas požymių, kurie gali rodyti, kad jūs esate konfliktų priežastis:

Jūs esate užsispyręs, nepakantus arba arogantiškas. Jūs nekeičiate savo nuomonės, nesiklausote kitų ir nesvarstote jų argumentų. Jūs laikotės savo tiesos ir nepripažįstate savo klaidų. Jūs vertinate kitus iš aukšto ir nesate atviri jų pasiūlymams.

Jūs esate impulsyvus, agresyvus arba provokuojantis. Jūs lengvai emociškai užsivedate, pykstate ir reaguojate smurtu arba grasinimais. Jūs nevaldote savo emocijų ir nesilaikote socialinių normų. Jūs tyčiojatės, kritikuojate arba įžeidinėjate kitus.

Jūs esate pasyvus, nuolankus arba bailus. Jūs nesiryžtate išreikšti savo nuomonės, jausmų ar poreikių. Jūs leidžiate kitiems dominuoti ir nustatyti sąlygas. Jūs vengiate konfliktų ir nesprendžiate problemų. Jūs nesaugote savo teisių ir interesų.

Jūs esate manipuliuojantis, apgaudinėjantis arba mėgstate meluoti. Jūs naudojate kitus savo tikslams ir naudai. Jūs slepiate savo ketinimus ir informaciją. Jūs meluojate, sukčiaujate arba vagiate. Jūs nesilaikote savo pažadų ir įsipareigojimų.

Jeigu pastebėjote, kad bent vienas iš šių požymių yra jums būdingas, o svarbiausia – dažnai būnate konfliktų epicentre, tai gali reikšti, kad jūs esate konflikto priežastis. Tai tikrai gali pakenkti jūsų karjerai ar net asmeniniam gyvenimui. Dėl to patartina kreiptis į psichologą su tikslu, kad jis padėtų jums pakeisti jūsų elgesį ir suvokimą į situacijų sprendimus ir kitus iššūkius. Jeigu patys suvokiate ir pastebite, kad dažnai patenkate į konfliktus ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime, tuomet nėra reikalo laukti. Atminkite, konfliktai kenkia ne tik jums, bet ir jūsų artimiesiems.