Blog

Ar kada nors jautėtės lyg įstrigę begalinėje rutinoje, kai sunku surasti jėgų net paprasčiausioms užduotims atlikti? Ar nuolat atidėliojate svarbius darbus, o mintys sukasi vien apie tai, kaip norėtųsi nieko neveikti? Jei taip, tuomet nesate vieni. Tai reiškia, kad pritrūkstate motyvacijos. Jos praradimas – dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių.

Kas yra motyvacija?

Paprastai tariant, motyvacija – tai vidinė jėga, skatinanti veikti ir siekti savo tikslų. Tai tarsi variklis, varantis mus į priekį, padedantis įveikti užduotis ir išlaikyti atkaklumą. Motyvacija gali būti skatinama įvairių veiksnių, tokių kaip vidiniai norai, siekiai, vertybės, taip pat išorinės aplinkybės, atlygis ar baimė nepasiekti užsibrėžto tikslo.

Įprastai išskiriamos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė. Vidinė motyvacija kyla iš pačio žmogaus, jo noro mokytis, tobulėti, patirti naujus dalykus ir jausti pasitenkinimą savo veikla. Išorinė motyvacija yra skatinama išorinių veiksnių, tokių kaip atlygis, baimė, socialinis spaudimas ar noras atitikti tam tikrus lūkesčius.

Nors abi motyvacijos rūšys gali būti naudingos siekiant tikslų, vidinė motyvacija dažniausiai laikoma labiau stabilia ir ilgalaike. Žmonės, motyvuoti iš vidaus, labiau linkę atkakliai siekti savo tikslų net tada, kai susiduria su sunkumais, nes jaučia vidinį pasitenkinimą savo veikla. Tuo tarpu išoriškai motyvuoti žmonės gali prarasti susidomėjimą, kai išnyksta skatinantys išoriniai veiksniai.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių sumažėja motyvacijos lygis

Motyvacija gali svyruoti priklausomai nuo įvairių veiksnių. Dažniausios priežastys, dėl kurių sumažėja motyvacijos lygis, yra šios:

Stresas ir pervargimas: Per didelis stresas ir pervargimas gali išsekinti tiek fizines, tiek psichologines jėgas, o tai gali lemti motyvacijos praradimą. Kai jaučiatės išsekę, sunku sutelkti dėmesį, susikoncentruoti ties užduotimis ir jausti norą ką nors veikti.

Neaiškūs tikslai: Jei tikslai nėra aiškiai apibrėžti – sunku jausti motyvaciją jų siekti. Neturint aiškios krypties yra lengva pasimesti ir prarasti pasitikėjimą savo gebėjimais.

Nesėkmės baimė: Ji gali paralyžiuoti ir užkirsti kelią imtis veiksmų. Žmonės, bijodami suklysti ar nepasiekti savo tikslų, gali atidėlioti užduotis ar net visai atsisakyti siekti savo svajonių.

Žema savivertė: Žmonės, turintys žemą savivertę, dažnai netiki savo gebėjimais ir galimybėmis pasiekti savo tikslus. Dėl to jie gali jaustis motyvuoti mažiau nei tie, kurie tiki savimi ir savo jėgomis.

Aplinkos įtaka: Aplinkos, kurioje gyvenate ir dirbate, įtaka taip pat gali paveikti jūsų motyvacijos lygį. Jei jus supa neigiami žmonės ar esate neigiamame kontekste, gali būti sunku išlaikyti pozityvų požiūrį.

Svarbu suprasti, kad motyvacijos praradimas yra normalus reiškinys, su kuriuo susiduria visi. Tačiau tai nereiškia, kad turite pasiduoti ir atsisakyti savo svajonių. Yra daugybė būdų, kaip atgauti ją ir vėl judėti pirmyn.

Kai prarandama motyvacija, pasireiškia tam tikri simptomai

Prarandama motyvacija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kuriuos svarbu atpažinti. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių simptomų:

Apatija ir bejėgiškumo jausmas: Žmogus gali jaustis apatiškas, bejėgis ir nepajėgus imtis jokių veiksmų. Jam gali trūkti energijos ir noro ką nors veikti.

Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą: Žmogus gali prarasti susidomėjimą veikla, kuri anksčiau jam teikė malonumą ir džiaugsmą. Jam gali būti sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį.

Atidėliojimas: Žmogus gali pradėti atidėlioti svarbias užduotis ir įsipareigojimus. Jam gali būti sunku pradėti darbus ir juos užbaigti.

Dirglumas ir nuotaikų svyravimai: Žmogus gali tapti dirglesnis ir jaustis be nuotaikos. Jam gali būti sunku kontroliuoti savo emocijas.

Miego sutrikimai: Gali kilti problemų su miegu. Žmogui gali būti sunku užmigti arba jis gali dažnai pabusti naktį.

Apetito pokyčiai: Apetitas gali sumažėti arba padidėti.

Jei pastebėjote keletą iš šių simptomų, svarbu kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Jie gali padėti jums nustatyti motyvacijos praradimo priežastis ir parengti individualų planą kaip ją atgauti  ir pagerinti savo psichologinę sveikatą.

Kaip motyvuoti save?

Motyvacijos praradimas gali būti sudėtinga problema, tačiau yra daugybė būdų ją susigrąžinti. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti jums motyvuoti save:

Nustatykite aiškius tikslus: Pirmas žingsnis ieškant motyvacijos – tai aiškiai apibrėžti savo tikslus. Ko norite pasiekti? Kokie yra jūsų ilgalaikiai ir trumpalaikiai siekiai? Kai žinosite tai, ko norite, galėsite pradėti kurti planą, kuriame būtų aiškiai nurodoma kaip tai pasiekti.

Suskaidykite didelius tikslus į mažesnius: Dideli tikslai gali atrodyti gąsdinantys ir atgrasūs, todėl juos suskaidykite į mažesnius, lengviau įgyvendinamus žingsnius. Tai padės jaustis labiau kontroliuojantiems situaciją ir padidins jūsų motyvaciją.

Apdovanokite save už pasiekimus: Svarbu švęsti savo pasiekimus nepaisant to, kokie maži jie bebūtų. Apdovanodami save už atliktus darbus, sustiprinsite teigiamą elgesį ir padidinsite norą toliau siekti savo tikslų.

Ieškokite palaikymo: Supkite save palaikančiais žmonėmis, kurie tiki jumis ir jūsų gebėjimais. Palaikymas gali suteikti motyvacijos ir padrąsinimo, kai to labiausiai reikia.

Pašalinkite kliūtis: Atsižvelkite į tai, kas trukdo jums motyvuoti save. Galbūt jus blaško aplinka, trūksta laiko ar išteklių. Nustačius kliūtis galite imtis veiksmų jas pašalinti arba sumažinti jų poveikį.

Pasirūpinkite savimi: Svarbu rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata. Sveika mityba, reguliarus mankštinimasis ir pakankamas miegas gali padidinti energijos lygį ir pagerinti nuotaiką, o tai gali lemti didesnę motyvaciją.

Nebijokite kreiptis pagalbos: Jei jums sunku motyvuoti save savo jėgomis, kreipkitės pagalbos į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.

Atminkite, kad motyvacija yra nuolatinis procesas. Kartais pakilimai bus aukštesni, o kartais žemesni. Svarbiausia – nenustoti judėti pirmyn ir tikėti savimi bei savo gebėjimais.

Be šių patarimų galite išbandyti ir kitus motyvacijos didinimo būdus, pavyzdžiui, vizualizaciją, meditaciją ar pozityvų savęs įkalbėjimą. Svarbiausia rasti tai, kas jums tinka ir padeda jaustis motyvuotiems siekti savo tikslų.

Nevenkite profesionalios pagalbos

Kai kuriais atvejais, kai motyvacija apleidžia, kreiptis į psichologą gali būti geriausia išeitis. Specialistas gali padėti šiais atvejais:

Nustatyti motyvacijos praradimo priežastis: Psichologas padės jums suprasti, kas lemia jūsų motyvacijos praradimą. Tai gali būti stresas, pervargimas, neaiškūs tikslai, nesėkmės baimė, žema savivertė ar neigiama aplinka.

Sukurti individualų planą: Specialistas dirbs kartu su jumis, kad sukurtų individualų planą, kaip atgauti motyvaciją ir pasiekti savo tikslus. Šis planas gali apimti įvairius metodus, tokius kaip kognityvinio elgesio terapija, pozityvaus savęs įkalbėjimo pratimai, tikslų nustatymas ir laiko valdymo technika.

Suteikti palaikymą ir padrąsinimą: Psichologas suteiks jums reikalingą palaikymą ir padrąsinimą, kad galėtumėte įveikti motyvacijos praradimo iššūkius. Jie padės jums tikėti savimi ir savo gebėjimais.

Išmokyti motyvacijos didinimo įgūdžių: Psichologas išmokys jus įvairių motyvacijos didinimo įgūdžių, kurie padės jums išlaikyti pozityvų požiūrį ir judėti pirmyn.

Atminkite, kad Jūs nesate vieni. Psichologas gali padėti jums įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus. Šiuo metu įvairios konsultacijos teikiamos tiek internetu, tiek telefonu, tiek susitikus gyvam pokalbiui.