Dažniausiai diagnozuojami valgymo sutrikimai

1. Nervinė anoreksija – bandymas kontroliuoti savo svorį ribojant suvalgomo maisto kiekį, per daug sportuojant arba darant ir tai, ir tai. Ilgai užsitęsęs badavimas dažnai tampa rimtų sveikatos problemų priežastimi. Šie žmonės mato iškreiptą savo kūno vaizdą ir mano, kad yra pernelyg stambūs net ir būdami akivaizdžiai per mažo svorio.

Anoreksija gali susirgti bet kokio amžiaus vyrai ir moterys, tačiau ji dažniausiai pasireiškia jaunoms moterims ir paprastai prasideda paauglystės viduryje.

2. Bulimija – apima persivalgymą ir jį lydintį apsivalymą. Šį sutrikimą turintys žmonės dažnai suvalgo daug maisto per labai trumpą laiką ir tuomet, siekdami užkirsti kelią svorio augimui, griebiasi drastiškų priemonių ir metodų. Jie vartoja vidurius laisvinančius vaistus, kad kuo greičiau išsituštintų, vemia arba per daug mankštinasi, kartais kombinuojami keli minėti būdai. 

3. Persivalgymo sutrikimas (angl. binge eating disorder)  – jį turintys žmonės suvartoja didelį maisto kiekį per trumpą laiką ir jaučiasi praradę kontrolę – tarsi negalėtų nustoti valgyti. Persivalgymai dažnai būna suplanuoti iš anksto, o juos lydi kaltės ir gėdos jausmas. Paprastai valgoma tol, kol pajaučiamas diskomfortą keliantis persivalgymas, sunkumas. Persivalgymo sutrikimas gali būti diagnozuojamas tada, kai tokio pobūdžio epizodai kartojasi reguliariai ir galiausiai paveikia gyvenimo kokybę. 

Simptomai: kaip valgymo sutrikimus atpažinti savyje?

– Praleidžiate daug laiko nerimaudami dėl savo svorio ir kūno formų;

– Vengiate bendravimo ir susitikimų, kai žinote, kad bus maisto;

– Valgote labai mažai;

– Po valgio vemiate arba vartojate laisvinamuosius;

– Per daug sportuojate;

– Turite labai griežtus valgymo įpročius;

– Nuolat laikotės dietų;

– Patiriate nuotaikos svyravimus, nerimo, depresijos epizodus.

Taip pat galite pastebėti fizinius požymius, įskaitant:

– Šaltkrėtį, nuovargį ar galvos svaigimą;

– Kojų ir rankų skausmus, dilgčiojimą ar tirpimą;

– Širdies „permušimo“ pojūtį, alpimą;

– Plaukų slinkimą;

– Virškinimo sutrikimus, pvz. pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą, viduriavimą; 

– Dingusias mėnesines;

– Jūsų svoris yra labai didelis arba labai mažas, turint omenyje jūsų amžių ir ūgį.

Simptomai: kaip valgymo sutrikimus atpažinti kituose?

Gali būti labai sunku nustatyti, kad jūsų artimasis kenčia nuo valgymo sutrikimų, tačiau yra keletas įspėjamųjų ženklų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

1. Meluoja apie tai, kiek suvalgė, kada suvalgė arba kiek sveria;

2. Suvalgo daug maisto per labai trumpą laiką;

3. Po valgio dažnai eina į tualetą;

4. Itin daug mankštinasi;

5. Vengia valgyti drauge su kitais;

6. Pjausto maistą į mažus gabalėlius arba valgo labai lėtai;

7. Dėvi laisvus ar aptemptus drabužius, kad nuslėptų savo svorio metimą;

8. Dramatiškas svorio kritimas.

Dėl ko išsivysto valgymo sutrikimai?

Nėra tiksliai žinoma, kas lemia jų atsiradimą. Tačiau yra didesnė tikimybė susirgti, jei:

– Jūs arba jūsų šeimos narys yra turėjęs valgymo sutrikimų, depresijos arba piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais epizodų.

– Buvote kritikuojamas dėl savo mitybos įpročių, kūno formos ar svorio.

– Labai nerimaujate dėl to, ar esate pakankamai lieknas(-a), ypač jei jaučiate spaudimą iš visuomenės ar savo darbo. Tai labiau būdinga baleto šokėjams, modeliams, sportininkams. 

– Turite diagnozuotą nerimo sutrikimą, žemą savivertę ar perfekcionizmą. 

– Patyrėte seksualinę prievartą. 

– Augimas kultūroje, kuri tam tikrą kūno tipą prilygina sėkmei ar laimei, gali daryti spaudimą žmonėms laikytis nerealių standartų.

Verta paskaityti mūsų kitą straipsnį: Kaip emocinis valgymas gali virsti sveika mityba?

Kaip padėti sau:

Jei manote, kad turite valgymo sutrikimų, kuo greičiau kreipkitės į šeimos gydytoją.

– Gydytojas pasiteiraus apie jūsų mitybos įpročius bei savijautą, taip pat patikrins bendrą sveikatą ir svorį.

– Jis gali nukreipti jus pas valgymo sutrikimų specialistą arba psichoterapeutą.

– Kartais gali būti labai sunku pripažinti, jog turite problemų ir kreiptis pagalbos; galbūt į šį susitikimą jus gali palydėti draugai arba artimieji? 

Kaip padėti kitam?

Jei nerimaujate, kad jūsų artimasis turi valgymo sutrikimų, gali būti sunku nuspręsti, ko imtis. Šie žmonės gali nesuvokti, kad turi valgymo sutrikimų. Jie taip pat gali tai aktyviai neigti arba slapukauti ir reaguoti gynybiškai, kai kalba pasisuka apie valgymą arba svorį. 

Pradėti pirmąjį pokalbį dažnai sudėtinga, tačiau štai keli patarimai, kurie palengvins šį procesą:

1. Mokykitės apie valgymo sutrikimus. Sužinokite kuo daugiau informacijos, kuri padės tiek suprasti kitą žmogų ir jo elgesio priežastis, tiek užmegzti pokalbį.

2. Praneškite jiems, kad nerimaujate dėl jų, ir paskatinkite juos apsilankyti pas šeimos gydytoją. Galite pasiūlyti eiti drauge.

3. Venkite pernelyg supaprastintų frazių. Atsigavimas po valgymo sutrikimo nepriklauso nuo valios jėgos. Todėl nepatartina liepti savo mylimam žmogui „nustoti persivalgyti“ arba „daugiau valgyti“.

4. Venkite nuosprendžio. Pasakykite savo artimajam, kad valgymo sutrikimo nėra ko gėdytis. Priminkite jam, kad pasveikimas yra įmanomas.

Plačiau mūsų kitame straipsnyje: Valgymo sutrikimai: kaip padėti kitam?

Gydymo būdai

Visiškai pasveikti nuo valgymo sutrikimo yra įmanoma, tačiau tai gali užtrukti ir kiekvieno paciento kelias gijimo link – skirtingas. Kiekvienas atvejis – individualus, tad ir kiekvienam pacientui skiriamas individualus gydymo planas, tačiau didžioji jų dalis apima psichoterapiją ir darbą su mitybos specialistu. 

Jeigu valgymo sutrikimas daro įtaką fizinei sveikatai, gali prireikti reguliariai atlikti tikslingai paskirtus tyrimus. Sergant bulimija ar persivalgymo sutrikimu taip pat gali būti taikomas ir savarankiškas gydymasis (kai specialistai paaiškina, kaip galite sau padėti tam tikrais momentais, pavyzdžiui, kai norite persivalgyti). 

1. Psichoterapija

Daugumai žmonių siūloma individuali terapija, tačiau tiems, kurie serga persivalgymo sutrikimu, labiausiai gali pasitarnauti grupinė terapija. Psichoterapijos metu stengiamasi pašalinti pagrindines ligos priežastis. Psichoterapeutas taip pat padės susitvarkyti su gijimo proceso metu kylančiomis emocijomis ir sudėtingais išgyvenimais. 

2. Medikamentinis gydymas

Nors nėra specialių vaistų nuo valgymo sutrikimų, vaistai gali padėti valdyti kai kuriuos fizinius valgymo sutrikimų simptomus, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą. Vaistų vartojimas taip pat gali padėti esant kitoms psichikos sveikatos sąlygoms ar simptomams, pvz., depresijai ar nerimui.

3. Mitybos specialistai

Susitikimas su mitybos specialistais gali padėti susitvarkyti su maistu, kūnu ir svoriu susijusiomis griežtomis mintimis. Taip pat pravartu susidaryti mitybos planą, atitinkantį jūsų mitybos poreikius – taip lengviau pasieksite užsibrėžtą tikslą. Šiai užduočiai geriausiai kreiptis į specialistus, kurie specializuojasi valgymo sutrikimų srityje. 

Keletas patarimų, kaip valdyti valgymo sutrikimą:

Palepinkite save. Darykite tai, kas jums patinka, pavyzdžiui, žiūrėkite televizorių ar žaiskite su savo augintiniu. Rūpinimasis savimi gali ženkliai sumažinti stresą, depresiją ir nerimą.

Pasikalbėkite su kitais apie tai, ką išgyvenate. Pokalbiai su patikimais, palaikančiais žmonėmis gali padėti jums gyti – tokiu būdu jausitės mažiau vieniši ir izoliuoti. Tai gali būti artimas draugas, šeimos narys arba kažkas iš jūsų psichoterapinės grupės. 

Švęskite savo gijimą. Apdovanokite save už bet kokią pažangą, kurią padarėte sveikstant. Atsigauti nuo valgymo sutrikimų gali būti sunku, todėl nepamirškite savęs apdovanoti ir kuo nors nudžiuginti.