Valgymo sutrikimai: kaip padėti artimam žmogui?
Atpažinti valgymo sutrikimus nelengva, tačiau apie juos gali signalizuoti pakitęs artimojo elgesys ir išvaizda. Dažniausiai pastebimi simptomai: griežtas maisto ribojimas, persivalgymas, vėmimas, staiga nukritęs svoris, obsesyvus santykis su savo kūno svoriu ar per didelis fizinis krūvis.
Neretai nuo to kenčiantys žmonės neigia arba nesuvokia, kad turi problemą, tačiau tai nereiškia, kad jie neserga. Šiuos susirgimus dažnai lydi slapukiškumas, ir daugelis tai patyrusių pacientų tik vėliau pripažįsta, kad jaučiasi dėkingi dėl laiku suteiktos pagalbos. Negydomi valgymo sutrikimai gali turėti rimtų pasekmių sveikatai ir netgi tapti mirties priežastimi, todėl itin svarbu kuo anksčiau nugriauti juos supančią tylos sieną. Kuo anksčiau suteikiamas gydymas, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.
Kai įtariate, jog šeimos narys ar draugas turi valgymo sutrikimų, gali būti sudėtinga inicijuoti pokalbį. Galbūt nerimaujate, kokius žodžius rinktis, bijote netyčia įžeisti, o galbūt svarstote, kad tai – ne jūsų reikalas.
„Frazė „Galbūt norėtum pasikalbėti apie tai, kaip jautiesi?“ gali būti žymiai veiksmingesnė nei „Tu turi problemų ir tau reikia pagalbos.“
Štai keli dalykai, kurie gali padėti bendraujant su artimuoju, dėl kurio jaudinatės:
– Iš anksto gerai apgalvokite, ką norite pasakyti. Pasidomėkite apie šių sutrikimų simptomus.
– Pasirinkite vietą, kurioje abu jaustumėtės saugiai ir nebūtumėte trukdomi. Niekada žmogaus nekonfrontuokite keliese: geriausia nutarti, kuriam iš jūsų potencialus ligonis atsivers greičiausiai.
– Pokalbiui pasirinkite tokį metą, kai nė vienas iš jūsų nėra piktas ar liūdnas. Venkite laiko prieš pat valgį arba iškart po jo.
– Galite su savimi turėti informacijos, kuria galėsite pasidalinti, jei tam bus tinkama proga.
– Pokalbio centre neturėtų atsidurti maistas ir/arba svoris, kadangi tai gali būti pernelyg jautrios temos. Svarbu suprasti, kad valgymo sutrikimai yra susiję ne vien su maistu; tai – žmogaus vidinės savijautos bei išgyvenamų jausmų atspindys.
– Paminėkite dalykus, kurie jums kelia nerimą, tačiau stenkitės neįvardinti per daug, antraip jūsų pašnekovas gali pamanyti, kad buvo ilgai stebėtas ar sektas.
– Nekalbėkite kaltinančiai, nemėginkite priremti į kampą, priversti prisipažinti. Frazė „Žinai, pagalvojau… Galbūt norėtum pasikalbėti apie tai, kaip jautiesi?“ gali būti žymiai veiksmingesnė nei „Tu turi problemų ir tau reikia pagalbos“.
– Šie žmonės gali supykti ir elgtis gynybiškai. Stenkitės ant jų nepykti, neatrodykite nusivylę. Įtikinkite juos, kad būsite šalia, kai tik jie bus pasiruošę pasikalbėti ir pasakykite, kad jums nuoširdžiai rūpi jų gerovė.
– Nelaukite per ilgai, kol ir vėl prieisite. Jei pirmasis pokalbis nebuvo sėkmingas, ypač jei jūsų artimasis sureagavo gynybiškai, gali būti sunku ryžtis vėl apie tai prabilti. Tačiau atminkite, kad valgymo sutrikimai klesti dėl juos supančios tylos.
– Jei artimasis pripažįsta, jog jam reikia pagalbos, padėkite ir paskatinkite kuo greičiau jos ieškoti. Pasiūlykite drauge nueiti pas šeimos gydytoją.
– Jei artimasis neigia turintis problemų, ir net jei juo patikite, nenustokite stebėti: dažnu atveju pacientai nesuvokia, jog jiems reikalinga pagalba. Neigimas, kad yra problema, yra įprastas – anoreksijos atveju tai laikoma ligos simptomu. Jūs nerimavote ne veltui, todėl pasitikėkite savo nuojauta.
Registracija pokalbiui su psichologu
Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.