Blog

Vienišu jaučiasi ne vienas: ką daryti, kai kamuoja vienatvė?

Kas yra vienatvė?

Vienatvė – tai buvimas vienumoje, kai žmogus neturi fizinio ar emocinio kontakto su kitais. Tai gali būti pasirinkta būsena, kuri leidžia pailsėti nuo išorinio pasaulio, bet kai kada ji tampa nemaloni ir ilgesnį laiką užsitęsusi – gali peraugti į vienišumo jausmą. Skirtingai nei vienišumas, vienatvė nebūtinai reiškia emocinę kančią.

Kas yra vienišumas?

Vienišumas – tai vidinis jausmas, kai žmogus jaučiasi atskirtas, nesuprastas ar nereikalingas, net ir būdamas tarp žmonių. Tai ne tik fizinė vienatvė, bet ir emocinis ryšio trūkumas. Vienišumas gali paveikti emocinę sveikatą, savivertę ir net fizinę savijautą.

Jei jaučiatės vienišas, žinokite, kad nesate toks vienas. Labai didelė dalis žmonių jaučiasi vieniši, o kai kurie suaugę žmonės netgi pripažįsta, kad neturi nei vieno artimo draugo. Vienatvė gali sukelti daug neigiamų emocijų – nerimą, depresiją ir trukdyti užsiimti mėgstama veikla. Lengvų minčių psichologai pateikia 10 būdų, kaip pasipriešinti vienatvei:

Abi būsenos yra natūrali žmogaus patirties dalis. Kartais vienatvė suteikia erdvės savirefleksijai, tačiau ilgalaikė, nepasirinkta vienatvė dažnai pereina į gilų vienišumo jausmą. Svarbu išmokti atpažinti šių būsenų skirtumus, kad galėtume laiku pasirūpinti savo emocine sveikata.

Kaip atpažinti, kad jaučiatės vieniši?

Vienišumo jausmas ne visada pasireiškia akivaizdžiai. Kartais jis slepiasi po nuolatiniu nuovargiu, emociniu išsekimu, dirglumu ar apatija. Žmogus gali turėti draugų, šeimą ar net būti nuolat apsuptas kitų, bet vis tiek jaustis vienišas – tarsi niekas iš tikrųjų jo nemato ar nesupranta. Vienišumą dažnai lydi mintys, kad esate nereikalingas, nesvarbus arba nepakankamas. Jei pastebite, kad vis dažniau užsidarote savyje, vengiate bendravimo ar jame jaučiatės tuščias – tai gali būti ženklas, kad jaučiatės vieniši.

Kaip padėti sau?

Atsitraukite nuo ekranų. Galbūt pasirodys keista, tačiau mažiau laiko leisdami socialiniuose tinkluose, mažiau jausitės vienišas. Įrodyta, kad socialiniai tinklai yra vieni pagrindinių depresijos ir vienišumo jausmų sukėlėjai.

Matydamas kitų žmonių tobulo laisvalaikio nuotraukas, kuriose jie yra apsupti būrio draugų, savo gyvenimą galite matyti kaip „prastesnį“. Atminkite, kad tai, ką matote socialiniuose tinkluose užfiksuotame gyvenime ne visada yra tiesa – tai tik pakoreguotos nuotraukos, kurios parodo trumpą kito žmogaus gyvenimo momentą. Mažiau laiko skirdamas socialiniams tinklams, daugiau laiko turėsite realiam gyvenimui ir realiems žmonėms. Juk daug svarbiau turėti bent vieną tvirtą ir gilią draugystę, nei daug netikrų draugų.

Raskite priežastį. Dažnai, tačiau ne visada, vienišumo jausmas yra kitos problemos priežastis. Galbūt jums sunku pasitikėti žmonėmis, galbūt sergate depresija ir jaučiatės tarsi atskirtas nuo kitų. Pagalvokite, dėl kokios priežasties jaučiatės vienas. Psichoterapeutas gali jums padėti atrasti priežastį ir padėti pradėti judėti teigiama linkme.

Savanoriaukite. Norėdamas užmegzti ryšius su kitais žmonėmis – tapkite savanoriu. Darydami gerus darbus kitiems, dažnai patys padedame jaustis geriau. Savanorystė gali pagerinti jūsų psichologinę būseną.

Išmokite galvoti kitaip. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda suprasti, kaip jūs matote ir kaip reaguojate į situacijas, padeda jums labiau pasitikėti savimi, įveikti vienatvės jausmo priežastis, pvz.: žemą savivertę. Ši terapija padeda pozityviai žiūrėti į gyvenimą ir imti pačiam  valdyti savo jausmus.

Atraskite pomėgius. Užsiimkite mėgiama veikla, galbūt tai padės jums susipažinti su naujais žmonėmis. Susiraskite būrelių, veiklų ar bendruomenių, kur galėsite užsiimti mėgiama veikla ir susipažinti su žmonėmis, kurių pomėgiai tokie patys kaip jūsų.

Būkite aktyvus. Mankštinantis gaminasi geros savijautos hormonas, taigi nuolat sportuojant ne tik pagerinsite savo išvaizdą, bet ir jausitės geriau. O galbūt eidamas į sporto klubą ar grupines mankštas, susipažinsite su kitais žmonėmis ir užmegsite pastovius ryšius.

Padėkite kitiems įveikti vienatvės jausmą

Vienatvė supa mus visus. Net jei pats nesijaučiate vienišas, galite padėti kitam pažįstamui, šeimos ar bendruomenės nariui įveikti vienatvės jausmą.

1. Pakalbėkite su kaimynais. Greitas gyvenimo ritmas neleidžia užvesti ilgesnio pokalbio su kaimynais, tačiau mes tikrai galime skirti tam bent penkias minutes – juk galime pasiklausti, kaip jie gyvena, kaip bėga jų dienos. Toks jūsų rūpestis jiems leis jaustis reikalingais.

2. Pasidomėkite savo šeimos narių gyvenimu. Net jei ir šeimos nariai gyvena kitapus gatvės, o gal kitame pasaulio krašte, domėkitės, kaip jiems sekasi – toks jūsų dėmesys neleis jiems jautis nereikalingais ir vienišais.

3. Savanoriaukite ir skirkite dėmesio vyresniems. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučiasi vieniši – ne visada gali išeiti iš namų pabendrauti, jų šeimos nariai išsikrausto, todėl jais rūpintis ir rodyti dėmesį yra būtina.

Kada verta kreiptis į psichologą?

Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai jaučiamės blogai, bet ir tada, kai tiesiog jaučiame, kad kažkas viduje tarsi stringa. Vienišumo jausmas, nuolatinis nerimas, tuštuma ar ilgesys ryšiui – tai ženklai, kad mūsų emocinė būsena reikalauja dėmesio. Psichologas gali padėti suprasti šiuos jausmus, atpažinti jų priežastis ir rasti būdus, kaip susigrąžinti vidinį balansą. Kreiptis pagalbos nėra silpnumas – tai rūpestis savimi.