Blog

Fobijos yra neproporcingos ir ilgalaikės tam tikrų objektų, situacijų ar reiškinių baimės, kurios realiai nesukelia jokio pavojaus ar grėsmės. Jos gali trukdyti žmogaus gyvenimui, riboti jo veiklas, sukelti nerimą, paniką ir stresą.

Priežastys dėl kurių išsivysto fobijos

Fobijų atsiradimui gali būti įvairių priežasčių, kurios dažniausiai yra susijusios su genetika, smegenų chemija, aplinkos veiksniais ir išmoktomis reakcijomis. Kai kurie žmonės gali turėti polinkį į nerimą ir baimę, kuris yra paveldimas arba susijęs su neurotransmiterų, tokių kaip serotoninas ir adrenalinas, disbalansu. Šie neurotransmiteriai yra atsakingi už nuotaiką, emocijas, motyvaciją ir stresą, o jų sutrikimas gali sukelti padidėjusį jautrumą ir reagavimą į baimės stimuliatorius.

Kiti žmonės gali išgyventi trauminį įvykį, kuris sukelia fobinę reakciją, pvz., gyvūno įkandimą, avariją arba prievartą. Toks įvykis gali sukelti stiprią emocinę ir fizinę reakciją, kuri yra įsimenama ir asocijuojama su baimės objektu ar situacija.

Dar kiti gali įsisavinti baimę stebėdami kitų žmonių elgesį arba girdėdami įspėjimus ir perspėjimus. Tai yra vadinama socialiniu mokymusi, o tai reiškia, kad žmogus perima baimę iš savo tėvų, draugų, mokytojų arba žiniasklaidos, kurie rodo baimės reakciją arba kalba apie baimės pasekmes.

Fobijos gali būti ir kultūrinės, ir religinės arba prigimtinės, pvz., nuogumo, kraujo, mirties arba prakeikimo. Tai reiškia, kad baimė yra susijusi su tam tikromis vertybėmis, normomis, tikėjimais arba instinktais, kurie yra įgyti arba įgimti. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gali bijoti nuogumo, nes jie laiko jį kaip nešvarų, nederamą arba nuodėmingą. Kiti gali bijoti kraujo, nes jie sieja jį su skausmu, sužeidimais arba mirtimi. Dar kiti žmonės gali bijoti mirties, nes jie nežino kas jų laukia po gyvenimo arba bijo Dievo teismo. Yra ir tokių, kurie gali bijoti prakeikimo, nes jie tiki, kad jie gali būti paveikti neva neigiamos magijos arba blogosios jėgos.

Kas yra socialinė fobija?

Socialinė fobija yra baimė tokių socialinių situacijų, kuriose žmogus jaučiasi nuvertinamas, kritikuojamas arba gėdinamas. Socialinė fobija gali apimti:

– Kalbėjimą viešai, pvz., sunku pristatyti savo darbą, pasisakyti klasėje arba dalyvauti diskusijoje;

– Bendravimą su nepažįstamais žmonėmis, pvz., sunku užmegzti pokalbį, užsisakyti maisto arba paprašyti pagalbos;

– Dalyvavimą grupinėse veiklose, pvz., baimę žaisti komandinį sportą, šokti arba žaisti stalo žaidimus;

– Fobiją valgyti arba gerti prieš kitus, pvz., lankytis restorane, svečiuotis arba dalyvauti vakarėlyje;

– Baimę daryti egzaminus arba atlikti darbo užduotis, pvz., rašyti testą, atsakyti į klausimus arba pranešti apie savo rezultatus.

Žmonės, kenčiantys nuo socialinės fobijos, dažnai jaučiasi nepatogiai, nejaukiai savo socialinėje aplinkoje, ir bijo, kad kiti juos vertins neigiamai, atstums arba pažemins. Jie taip pat gali vengti socialinių situacijų, kurios jiems sukelia baimę. Aišku, jie gali ir nevengti tokių situacijų, bet bando jas ištverti su dideliu diskomfortu ir nerimu. Socialinė fobija gali sukelti stiprius fizinius ir psichologinius simptomus, tokius kaip:

– Prakaitavimas, drebulys, raumenų įtampa, pykinimas, galvos skausmas arba dusulys, kurie yra susiję su fizinio streso reakcija;

– Nerimas, panika, depresija arba izoliacija, kurie yra susiję su psichologiniu nusivylimu ir savęs vertinimu;

– Socialinių įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir savivertės trūkumas, kuris yra susijęs su socialinės kompetencijos ir priklausymo poreikiu.

Socialinė fobija gali trukdyti mokymuisi, karjerai, santykiams ir gyvenimo kokybei. Ji gali būti specifinė, kai baimė yra susijusi tik su tam tikromis situacijomis, pvz., viešu kalbėjimu. Ji taip pat gali būti generalizuota, kai baimė yra susijusi su daugybe socialinių situacijų, pvz., draugų susitikimu, pokalbiu su kolega arba telefoniniu skambučiu. Tokios fobijos gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape, bet dažniausiai jos prasideda vaikystėje arba paauglystėje ir gali tapti ilgalaikėmis, jei nėra tinkamai gydomos.

Kaip gydomos fobijos?

Fobijų gydymui yra kelios galimos strategijos, kurios gali apimti psichoterapiją, vaistus (rimtais atvejais) arba jų derinį. Psichoterapijos tikslas yra padėti žmogui pakeisti savo mintis, jausmus ir elgesį, susijusius su fobija, bei įveikti baimę palaipsniui artinantis prie jos šaltinio. Dažniausiai naudojama psichoterapijos forma yra kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri apima šiuos elementus:

– Informacijos suteikimas apie fobiją ir jos poveikį.

– Relaksacijos ir kvėpavimo metodų mokymas tam, kad sumažinti įtampą ir nerimą.

– Poveikio terapija, kai žmogus yra palaipsniui ir kontroliuojamai veikiamas savo fobijos objekto ar situacijų, pradedant nuo mažiausiai ir baigiant labiausiai bauginančių. Poveikis gali būti realus arba įsivaizduojamas, priklausomai nuo fobijos tipo ir prieinamumo.

– Kognityvinė terapija yra kai žmogus yra mokomas atpažinti savo neteisingas arba nepagrįstas mintis, susijusias su fobija bei pakeisti jas realistiškesnėmis ir teigiamomis.

– Socialinių įgūdžių ir pasitikėjimo savimi stiprinimas, siekiant pagerinti žmogaus bendravimą ir savivertę.

Fobijų gydymas yra individualus ir reikalauja bendradarbiavimo tarp žmogaus ir gydytojo arba psichologo. Gydymo trukmė ir rezultatai gali skirtis priklausomai nuo fobijos tipo, sunkumo, motyvacijos ir kitų veiksnių. Svarbu kreiptis pagalbos, jei ši problema trukdo jūsų gyvenimui ir kokybei.

Tamsos baimė – irgi fobija

Tamsos baimė – bijojimas tamsos arba joje esančių dalykų. Tai yra viena iš dažniausių fobijų, kuri dažniau pasireiškia vaikams, bet gali išlikti ir suaugusiesiems. Tamsos fobija gali būti susijusi su baimės fantazijomis, kurios yra kuriamos vaikystėje, pvz., baidyklės, pabaisos, vaiduokliai arba vagys. Taip pat gali būti susijusi su baimės patirtimis, kurios yra išgyvenamos tamsoje, pvz., vienatvė, izoliacija, prievarta arba nelaimė.

Tamsos fobija gali sukelti nemalonius ir nerimą keliančius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, galvos svaigimas, pykinimas arba panikos priepuoliai. Ši baimė gali trukdyti žmogui miegoti, atsipalaiduoti, mėgautis laisvalaikiu arba vykdyti kasdienes užduotis.

Šios baimės gydymas yra panašus į kitų fobijų gydymą ir gali apimti psichoterapiją, vaistus arba jų derinį. Psichoterapijoje žmogus yra mokomas atpažinti ir vaikyti savo žalingas mintis, jausmus ir elgesį. Paskui siekiama jį palaipsniui pripratinti prie tamsoje esančių objektų ar situacijų. Žmogus taip pat yra mokomas relaksacijos ir kvėpavimo būdų, kad sumažinti įtampą ir nerimą. Vaistai gali būti naudojami kaip papildoma arba trumpalaikė priemonė, kad palengvinti simptomus ir padėti žmogui atlikti poveikio terapiją. Tačiau, vaistus skiria jau ne psichologai, o gydytojai, kuomet ši fobija yra labai rimta ir daro didžiulę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.

Fobijos yra įveikiamos, jei žmogus gauna tinkamą pagalbą ir gydymą. Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti žmogui suprasti savo baimes, pakeisti savo požiūrį ir elgesį bei padėti įgyti pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais. Jei jūs ar jūsų artimieji kenčiate nuo kažkokių fobijų, nesidrovėkite kreiptis į specialistą ir užsiregistruoti konsultacijai.