Blog

Darbas yra svarbi ir prasminga veikla, kuri mums generuoja pajamas, suteikia saviraiškos galimybes ir pasitenkinimą. Tačiau kai jis tampa vieninteliu gyvenimo tikslu ir užgožia visus kitus poreikius ir interesus, galime sakyti, jog tai yra darboholizmas. Darboholikas yra žmogus, kuris patiria kompulsyvų ir nevaldomą poreikį nuolat ir intensyviai dirbti, nepaisant neigiamų pasekmių savo sveikatai bei santykiams. Toks žmogus dažnai siekia statuso ir sėkmės arba bando išvengti emocinių problemų, kurios jį kankina. Darboholizmas nėra oficialiai pripažinta psichikos sutrikimo diagnozė, tačiau yra rimta būklė, kuri reikalauja dėmesio ir pagalbos.

Kokią įtaką darboholikas daro šeimos gyvenimo kokybei?

Darboholikas dažnai aukoja savo šeimą ir draugus dėl darbo. Jis praleidžia daug laiko biure, dirba savaitgaliais ir atostogų metu, nuolat tikrina el. paštą bei telefoną, ir negali atsipalaiduoti bei susikaupti ties kitomis veiklomis. Toks žmogus gali būti nuolat įsitempęs, neramus ir nepatenkintas savimi ir kitais. Jis gali ignoruoti savo artimųjų poreikius ir lūkesčius bei sukelti jų pyktį, nuoskaudas ir atstūmimą. Darboholikas gali netekti ryšio su savo vaikais, sutuoktiniu ar draugais bei jaustis vienišas ir izoliuotas. Jis taip pat gali kenkti savo šeimos finansinei gerovei, jei jo darbo priklausomybė trukdo jam racionaliai planuoti ir valdyti savo biudžetą.

Požymiai, rodantys, kad esate darboholikas

Darboholiką gali būti sunku atskirti nuo tiesiog darbštaus ir atsakingo žmogaus, kuris mėgsta savo darbą ir nori jį gerai atlikti. Tačiau yra keli požymiai, kurie gali padėti nustatyti ar jūsų darbo įpročiai yra sveiki, ar vis dėlto jie jau virto priklausomybe. Štai keletas iš jų:

Jūs dirbate daugiau nei reikia arba iš jūsų tikimasi. Jūs nuolat viršijate darbo grafiką, dirbate viršvalandžius ir neatsisakote papildomų užduočių, net jei jos nėra būtinos ar svarbios.

Jūs negalite atsitraukti nuo darbo. Jūs nuolat galvojate ir kalbate apie jį, net kai esate namuose, su draugais ar atostogų metu. Negalite atsipalaiduoti ir mėgautis kitomis veiklomis, kurios nėra susijusios su darbu.

Jūs dirbate, kad sumažintumėte kaltės, bejėgiškumo, depresijos ar nerimo jausmus. Jūs naudojate darbą kaip būdą išvengti savo emocinių problemų, kurios reikalauja sprendimo ir gydymo. Jaučiatės geriau kai dirbate, bet blogiau, kai sustojate.

Jūs ignoruojate savo sveikatą ir nesirūpinate savimi. Aukojate savo miegą, mitybą, fizinę veiklą ir poilsį dėl darbo. Jūs nepaisote savo kūno signalų, kad jums reikia ilsėtis ir atkurti jėgas. Kenčiate nuo nuovargio, nemigos, nerimo, depresijos ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie gali būti susiję su per dideliu darbo krūviu.

Kenkiate savo santykiams. Jūs neskiriate pakankamai laiko ir dėmesio savo šeimai, draugams ir kitiems svarbiems žmonėms. Jūs nedalyvaujate bendrose veiklose, šventėse ir tradicijose. Nesiklausote ir nesuprantate savo artimųjų poreikių ir jausmų. Ginate savo darboholizmą ir nepriimate kritikos ar patarimų.

Kas daro įtaką darboholizmo išsivystymui?

Darboholizmas gali išsivystyti dėl įvairių ir individualių priežasčių. Tačiau yra keli veiksniai, kurie gali padidinti darboholizmo riziką. Tai yra:

Asmenybės bruožai. Darboholikas dažnai turi perfekcionistinį, ambicingą, neurotišką ir pernelyg atsakingą charakterį. Jis yra labai kritiškas sau ir kitiems bei siekia nuolat tobulėti ir atitikti aukščiausius standartus. Jis taip pat gali turėti žemą savivertę ir priklausyti nuo savo darbo rezultatų ir pripažinimo.

Darbo aplinka. Darboholikas gali būti veikiamas savo darbo kultūros ir lūkesčių. Jei darbo vietoje yra didelė konkurencija, spaudimas ir stresas, darboholikai gali jaustis priversti dirbti daugiau ir geriau dėl to, kad išlaikytų savo poziciją ir reputaciją. Jei darbo vietoje yra skatinamos ir apdovanojamos ilgos darbo valandos, darboholikas gali siekti gauti daugiau finansinių ir statuso naudų.

Šeimos ir vaikystės patirtis. Darboholizmas gali išsivystyti dėl šeimos narių darbo įpročių ir vertybių. Jei tokių žmonių tėvai ar globėjai buvo darboholikai, jie gali būti perėmę tą modelį ir įsitikinę, kad darbas yra svarbiausias dalykas gyvenime. Jei jų šeima patyrė skurdą, nepriteklių ar kitas traumas, jie gali būti išmokę, kad darbas yra būdas išgyventi ir apsisaugoti nuo grėsmių.

Kokiais būdais gali būti įveikiamas darboholizmas?

Darboholizmas yra rimta ir sudėtinga būklė, kuri reikalauja profesionalios pagalbos ir palaikymo. Jei jūs ar jūsų artimasis kenčiate nuo šios būsenos, galite imtis tam tikrų veiksmų. štai kai kurie būdai, kaip galite pagerinti savo situaciją ir atgauti gyvenimo pusiausvyrą:

Pripažinkite savo problemą.

Pirmas žingsnis, siekiant įveikti darboholizmą, yra suvokti, kad jūs turite problemą, ir kad jums reikia pagalbos. Būkite sąžiningi sau ir savo artimiesiems bei nebijokite prisipažinti, jog jūsų darbo įpročiai yra nesveiki ir kenkia jums ir kitiems.

Ieškokite profesionalios pagalbos.

Darboholizmas gali būti susijęs su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimas, obsesinis – kompulsinis sutrikimas ar priklausomybė nuo tam tikrų medžiagų. Jei jūs kenčiate nuo šių ar kitų problemų, jums gali prireikti kvalifikuoto psichologo ar psichiatro pagalbos, kuris galėtų jums paskirti tinkamą gydymą ir terapiją. Psichologas gali jums padėti suprasti ir išspręsti darboholizmo priežastis, pakeisti savo mąstymo ir elgesio modelius bei išmokyti naujų būdų valdyti savo emocijas ir stresą.

Nustatykite savo prioritetus ir ribas.

Darboholikas dažnai neturi aiškių ir realių tikslų bei vertybių, kurie leistų jam planuoti ir organizuoti savo laiką bei veiklas. Psichologas gali padėti sudaryti savo asmeninį ir profesinį misijos ir vizijos pareiškimą, kuriame apibrėžtumėte kas yra svarbiausia ir prasmingiausia jūsų gyvenime bei kokių rezultatų ir pokyčių siekiate. Taip pat svarbu nustatyti savo ribas ir taisykles, kurios padėtų apsaugoti savo sveikatą ir santykius nuo darbo įsibrovimo. Pavyzdžiui, galite nuspręsti, kad jūs dirbsite tik tam tikrą valandų skaičių per dieną, kad jūs neatsakysite į su darbo susijusius skambučius ar laiškus po darbo laiko, ar kad jūs nesinaudosite savo atostogų dienomis darbo atlikimui.

Raskite laiko savęs rūpinimuisi.

Darboholikas dažnai pamiršta, kad jis yra ne tik darbuotojas, bet ir žmogus, kuris turi savo poreikius ir norus. Jums reikia rūpintis savo kūnu, protu ir siela bei suteikti jiems pakankamai maisto, miego, fizinės veiklos, meditacijos, hobio, kūrybos ir kitų veiklų, kurios teikia malonumą ir džiaugsmą. Jums taip pat reikia rasti laiko atsipalaiduoti ir atkurti savo energiją bei motyvaciją. Galite mokytis ir praktikuoti įvairias relaksacijos būdus, tokius kaip kvėpavimas, jogos, masažas, aromaterapija, muzika, rašymas ar piešimas.

Darboholizmas – būsena, į kurią negalima numoti ranka

Darboholizmas yra sunki ir rimta būklė, kuri gali turėti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei ir laimei. Jei jūs jaučiate, kad jūsų darbas yra jūsų gyvenimo centras ir kad jūs negalite be jo gyventi, jums reikia imtis veiksmų ir ieškoti pagalbos. Psichologas gali jums padėti suprasti bei išspręsti darboholizmo priežastis ir pasekmes, o taip pat suteikti reikalingus įrankius ir strategijas, padėsiančius efektyviau spręsti susijusias problemas.