Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit, sed diam nonummy nibh euismod tincidunt
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer adipiscing elit, sed diam nonummy nibh euismod tincidunt ut laoreet dolore magna aliquam erat volutpat.

Blog

Nerimas

Nerimo jausmas

Nepamirškite, kad kartais jausti nerimą – sveika ir normalu. Nerimas apkartina gyvenimą tada, kai bandydami jo išvengti, atsisakome daryti dalykus, kuriuos mėgstame.

Įsivaizduokite, kad labai mylite savo darbą, tačiau jaučiate didelį nerimą dalyvaudami darbo susitikimuose. Jeigu pasiduosite nerimo jausmui, galite nebenorėti apskritai eiti į darbą. 

Nerimas tampa didžiule problema, kai jis užsitęsia arba jį jaučiate labai dažnai – net tada, kai tam priežasties nėra. Dažnai žmonės, susiduriantys su nerimo sutrikimu, gali net nežinoti, dėl ko iš tiesų jie nerimauja. 

Mažą problemą mintyse galime paversti didele tragedija. Tuomet leidžiame nerimui dar labiau mus užvaldyti.

Nerimo sutrikimas

Sekite mūsų INSTAGRAM paskyrą, kurioje dalinamės paprastais patarimais ką daryti, kad jūsų dienos būtų lengvesnės – kaip kasdienybėje tvarkytis su stresu, nerimu, panikos priepuoliais ir kaip stiprinti savo emocinę sveikatą.  

Kaip suvaldyti nepageidaujamas mintis?

Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Kaip elgiatės, kai jaučiate nerimą? Kai galvojame, kad nutiks kažkas blogo, kūnas gali imti reaguoti taip, lyg kažkas blogo jau nutiko, nors tai ir nėra tiesa. Mažą problemą mintyse galime paversti didele tragedija. Tuomet leidžiame nerimui dar labiau mus užvaldyti.

Pirma žingsnis – stebėkite savo mintis. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“ . Pavyzdžiui, jaudinatės, kad vėluojate į paskaitą. Imate nerimauti, kad dėstytojas labai supyks, o netrukus –  jau ir esate tikras, kad būsite išmestas iš universiteto. Nesunku pastebėti, kaip greitai šios mintys gali užvaldyti. Kovojant su nerimu, labai svarbu stebėti savo mintis ir suprasti, iš kur jos ateina. Jeigu turite nerimo sutrikimą, gali būti, kad pradžioje lengviau nepageidaujamas mintis bus pastebėti jau praėjus nerimui, tačiau kuo daugiau praktikuositės, tuo lengviau pastebėsite jas ir sugebėsite sustabdyti dar prieš nerimui jus užvaldant. 

– Kitas žingsnis – nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeisti labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. Galite užduoti sau tokius klausimus: 

– Kokia tikimybė, kad taip iš tikrųjų nutiks?

– Ar man taip yra nutikę anksčiau? Kas buvo toliau?

– Kas blogiausio gali nutikti, jei tai, dėl ko nerimauju, išsipildys?

Kai tik turite labiau realistinę prognozę, pakeiskite ja nerimą sukėlusias mintis. Pavyzdžiui, jei nerimaujate dėl to, kad būsite pašalintas iš universiteto dėl vėlavimo, realistiška mintis galėtų būti tokia: „Kartą jau esu pavėlavęs į paskaitą, buvo nemalonu ir gėda prieš dėstytoją, gavau pastabą, tačiau iš universiteto manęs neišmetė.“ 

Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai.  Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys. Iš pradžių gali būti keista galvoti apie savo mintis, tačiau su laiku bus vis lengviau!

Kaip neleisti nerimui mus kontroliuoti?

Dažnai norėdami išvengti nerimo, nustojame daryti dalykus ar būti tose situacijose, kurios gali išprovokuoti nerimo jausmą. Taip pat galime vengti apskritai imtis iniciatyvos kažką keisti ar spręsti problemas. Tai kurį laiką padės kažkiek išvengti nerimo. Tačiau ilgainiui imame suprasti, kad nesijaučiame laimingi – apsistatėme save sienomis, nebedarome dalykų, kuriuos mėgome, o galiausiai net ir nesprendžiame pačios nerimo problemos. Leidžiame nerimui kontroliuoti mūsų gyvenimą.

Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, nerimaujate dėl to, ko tuo metu negali išspręsti – sakykime, turite sunkią užduoti darbe ir apie tai galvojate prieš užmigdami. Nerimas vis stiprėja, jaučiate, kad neužmigsite, nes mintys vis sukasi apie darbą. Dirbti ir atlikti užduoties tuo metu taip pat negalite. Tokiu atveju, pasiimkite mobilųjį telefoną ar popierių ir rašiklį:

– Užrašykite konkrečią problemą, kuri sukėlė nerimą;

– Užrašykite laiką, kada planuojate ramiai prisėsti prie jos sprendimo;

– Atidėkite užrašus į šalį, kol neateis laikas, kurį suplanavote.

Užrašę problemą, apie kurią vis galvojate ir  mintyse atidėdami nerimą, kontroliuosite situaciją ir neleisite nerimui jūsų užvaldyti.

Nerimas gali būti visai nepragrįstas, pavyzdžiui, dėl situacijos, kuri dar neįvyko arba niekada neįvyks.

Registracija pokalbiui su psichologu

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.






Aš patvirtinu, kad esu susipažinęs su įmonėje taikoma Privatumo politika ir sutinku, kad mano asmens duomenys būtų tvarkomi ja remiantis.