...

Blog

Lengvosmintys.lt / Visi  / Psichologinis smurtas – elgesys, su kuriuo reikia kovoti nedelsiant
moters patiriamas psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas – elgesys, su kuriuo reikia kovoti nedelsiant

moters patiriamas psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Toks elgesys gali būti susijęs su galios disbalansu santykiuose, tokiuose kaip draugystės, darbo ryšiai, intymūs ar šeimyniniai santykiai.

 

Kuo pasireiškia psichologinis smurtas?

 

Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių. Tačiau yra kai kurie bendri ženklai, kurie gali rodyti, kad prieš žmogų yra psichologiškai smurtaujama, jeigu ji/jis:

– Nuolat neramus, susirūpinęs, liūdnas arba piktas.
– Atsiribojęs ir neatsako į kitų žmonių bendravimą.
– Vengia tam tikrų žmonių, jų bijo ar yra neramus arba bailus šalia jų.
– Dažnai kritikuojamas, šmeižiamas, įžeidinėjamas, jam grasinama, jis yra izoliuojamas arba ignoruojamas.
– Turi sunkumų mokykloje, darbe.
– Turi miego, mitybos, psichikos ar fizinės sveikatos problemų.
– Linkęs į rizikingą elgesį ar medžiagų vartojimą.

 

Psichologinis smurtas gali būti vykdomas įvairiais būdais

 

Psichologinio smurto formų yra daug ir jos apima:

 

Bauginimą: smurtautojas naudoja žodžius, gestus, veido išraiškas ar kitus būdus, kad sukeltų baimę, nerimą ar aukos pavaldumą.
Prievartą: smurtautojas naudoja spaudimą, šantažą, manipuliavimą ar kitus būdus, kad priverstų auką daryti tai, ko ji nenori arba kas jai kenkia.
Priekabiavimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad pažemintų, išjuoktų, pašieptų ar sumenkintų auką.
Žeminimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra neverta, kvaila, silpna, bejėgė ar kitaip prastesnė už jį.
Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe. Smurtautojas bando įtikinti auką, kad ji yra suklaidinta, išprotėjusi, meluojanti ar kitaip nepatikima.
Priekaištavimą: smurtautojas naudoja įvairius būdus, kad kaltintų, kritikuotų, smerktų arba baustų auką už jo paties ar kitų problemas.
Gąsdinimą: smurtautojas pasitelkia viską ko reikia, kad grasintų aukai fiziniu, emociniu, socialiniu ar kitokiu poveikiu, jei ji nesielgs taip, kaip jis nori arba tikisi.
Keiksnojimą: smurtautojas naudoja žodžius ir toną tam, kad įžeistų, emociškai sužeistų, sumenkintų arba pažemintų auką, naudodamas neigiamus, žeminančius arba įžeidžiančius vardus ar etiketes.

 

Smurtautojas taip pat gali pasitelkti šias formas:

Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo. Jis bando kontroliuoti aukos sprendimus, veiksmus, išteklius ar kitus aspektus.
Izoliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius. Jis bando apriboti aukos bendravimą, laisvę, galimybes ar kitus aspektus.
Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių. Smurtautojas bando sukelti aukai vienatvės, nevertumo, kaltės ar kitus neigiamus jausmus.
Manipuliavimą: smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus. Jis bando įtikinti auką, kad jo požiūris, interesai, poreikiai ar tikslai yra svarbesni, teisingesni ar geresni už jos.
Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi. Smurtautojas bando apriboti aukos pasirinkimus, galimybes, laisvę ar kitus aspektus.

 

Kaip kovoti su psichologiniu smurtu?

 

Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Todėl svarbu žinoti, kaip su juo kovos ir kur ieškoti pagalbos, jei reikia.

Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose. Jei jaučiate, kad esate nuolat kritikuojamas, žeminamas, bauginamas, izoliuojamas ar kitaip kenčiate nuo psichologinio smurto, tai yra ženklas, kad jūs turite imtis veiksmų.

Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti. Jūs taip pat galite kreiptis į specializuotas organizacijas, kurios teikia pagalbą psichologinio smurto aukoms.

mergaitės jaučiamas psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas gali būti įveikiamas

Psichologinis smurtas gali būti labai žalingas jūsų emocinei ir fizinei sveikatai. Galite imtis kai kurių žingsnių, kad apsaugotumėte save:

 

Nustatykite savo ribas ir laikykitės jų.

Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas. Galite pasakyti smurtautojui, kad jūs nesutinkate su jo požiūriu, kad jūs nesileisite į jo žaidimus, kad jūs nereaguosite į jo provokacijas arba kad jūs tiesiog nutrauksite kontaktą su juo, jei jis ir toliau tęs tokį elgesį.

Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas. Galite stiprinti savo tapatumą ir savivertę, prisimindami savo stiprybes, pasiekimus, svajones ir interesus.

 

Rūpinkitės savo sveikata ir gerove bei nebijokite ieškoti pagalbos

Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas. Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę. Taip pat reguliariai lankykitės pas gydytoją ar kitus specialistus, jei reikia.

Psichologinis smurtas gali būti labai traumuojantis ir sunkiai įveikiamas. Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jūs galite kreiptis į psichologą, psichoterapeutą, kuris gali jums suteikti konsultacijas ar terapiją.

 

Psichologinis smurtas yra sunki ir rimta problema, kurią reikia spręsti ir kovoti su ja nedelsiant. Jei jūs norite sužinoti daugiau apie šią problemą, jos priežastis, pasekmes ir sprendimo būdus, tiesiog užsiregistruokite psichologo konsultacijai.

Registracija psichologo konsultacijai:

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.






    Aš patvirtinu, kad esu susipažinęs su įmonėje taikoma Privatumo politika ir sutinku, kad mano asmens duomenys būtų tvarkomi ja remiantis.