Blog

Melancholija yra terminas, kuris reiškia liūdesį, nusiminimą ar tiesiog nuotaikos nebuvimą. Tokia būsena gali būti laikina arba ilgalaikė ir ji gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kartais melancholija yra susijusi su depresija, kas yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, reikalaujantis gydymo. Kai kuriais atvejais šią būseną specialistai įvardija kaip vieną iš depresijos formų. Tačiau ne visi melancholiški žmonės yra depresuoti, ir ne tikrai visi depresuoti žmonės yra melancholiški.

Kuo melancholija skiriasi nuo depresijos?

Melancholija ir depresija turi kai kurių bendrų požymių, tokių kaip:

– sumažėjęs džiaugsmas gyvenimu
– mažas susidomėjimas ankstesnėmis veiklomis
– nuovargis, energijos stoka
– miego sutrikimai (per daug arba per mažai miego)
– apetito pokyčiai (valgoma per daug arba per mažai)
– kaltės arba beprasmiškumo jausmas
– sunku koncentruotis, priimti sprendimus ar atsiminti dalykus
– mirties ar savižudybės mintys

Melancholija ir depresija taip pat turi svarbių skirtumų, kurie gali padėti nustatyti diagnozę ir tinkamą gydymą. Melancholija yra nuotaikos būsena, kuri gali būti laikina arba ilgalaikė, bet tai nėra liga. Melancholija gali būti sukelta įvairių veiksnių, tokių kaip:

– stresas
– hormoniniai pokyčiai
– sezoniniai pokyčiai
– gyvenimo permainos
– netektys
– kūrybiškumo problemos
– asmenybės bruožai

Melancholiški žmonės gali jaustis liūdni, bet jie nėra bejėgiai ar besijaučiantys visiškai beprasmiški. Jie gali mėgautis tam tikromis veiklomis. Jie taip pat gali reaguoti į teigiamus įvykius ar stimulus, tad jų nuotaika gali keistis priklausomai nuo situacijos.

Depresija, priešingai nuo melancholijos, yra ypač rimtas sutrikimas

Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo žmogaus gebėjimui funkcionuoti kasdieniniame gyvenime. Ji yra susijusi su smegenų chemijos disbalansu ir gali būti paveldima. Depresuoti žmonės jaučiasi ne tik liūdni, bet ir beverčiai, bejėgiai ir nejaučia jokių ateities perspektyvų. Jie netenka viso arba beveik viso susidomėjimo gyvenimu, tad niekuomet niekuo nesidžiaugia. Jie taip pat negali reaguoti į teigiamus įvykius, tad jų nuotaika yra pastoviai bloga arba blogėja.

Depresija gali pasižymėti skirtingomis formomis ir sunkumo laipsniais. Viena iš depresijos formų yra melancholinė depresija (arba depresija su melancholijos požymiais), kuri yra labai sunki ir rimta, o svarbiausia – nepagydoma paprastomis konsultacijomis.

Melancholinė depresija pasižymi šiais požymiais:

– prarastas arba beveik prarastas džiaugsmas visomis arba beveik visomis veiklomis
– nereagavimas į teigiamus įvykius
– gilus nevilties ir bevertiškumo jausmas
– kardinaliai pakitęs miego režimas
– psichomotoriniai sutrikimai (lėtėjimas arba neramumas)
– anoreksija arba svorio netekimas
– per didelis kaltės jausmas
– depresijos simptomų pablogėjimas ryte

Žmonės šią būseną gali patirti ir visiškai atsitiktinai

Svarbu žinoti, kad žmonės gali patirti trumpalaikius melancholiškus jausmus, kurie nėra susiję su depresija ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Šie jausmai gali būti sukelti įvairių veiksnių, tokių kaip:

Meno kūrinių suvokimas: kai kurie žmonės gali būti paveikti meno kūrinių, kurie išreiškia gilias emocijas, grožį ar prasmę. Pavyzdžiui, žiūrint paveikslus, skaitydami poeziją, klausydami simfonijos ar stebėdami dramą, jie gali jausti lengvą melancholiją, kuri yra susijusi su išgyvenimais, ryšiu su menininku ar savo gyvenimo prasme.

Svarbių gyvenimo momentų patyrimas: kai kurie gyvenimo įvykiai, kurie buvo labai reikšmingi arba suteikiantys laimę, taip pat gali sukelti melancholiškus jausmus, nes jie simbolizuoja praeities ir ateities kontrastą ir svarbą. Pavyzdžiui, vestuvės, gimtadienio šventės ar šeimos susibūrimai gali sukelti melancholiją, kuri yra susijusi su laiko eiga, prisiminimais.

Prisiminimų ir nostalgijos išgyvenimas: kai kurie prisiminimai apie praeitį, kurie yra labai mieli arba svarbūs, taip pat gali sukelti melancholiškus jausmus, nes jie rodo praradimą ar pasikeitimą. Pavyzdžiui, prisiminimai apie buvusias antras puses, vaikystės draugus ar senus namus gali sukelti šį jausmą.

Praradimo padariniai: praradimas, kuris yra labai skausmingas arba trauminis, gali sukelti gilų liūdesį ir melancholiją, kuri gali trukti ilgą laiką. Pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, skyrybos ar darbo netekimas gali sukelti šį jausmą, susijusį su neviltimi arba bejėgiškumu.

Melancholiški jausmai nėra savaime žalingi. Tai yra natūralus ir žmogiškas būdas reaguoti į gyvenimo patirtis.

Kaip gydoma melancholija ir depresija?

Melancholija ir depresija gali būti gydomos skirtingais būdais, priklausomai nuo jų priežasčių, sunkumo. Melancholija gali būti gydoma nemedikamentiniais metodais, tokiais kaip:

– psichoterapija
– savęs pažinimas ir saviraiška
– kūrybinės veiklos
– meditacija ir atsipalaidavimas
– sveika mityba ir fizinis aktyvumas
– socialinis palaikymas ir bendravimas

Psichoterapija yra vienas iš efektyviausių būdų gydyti melancholiją ir depresiją. Psichoterapija padeda žmogui suprasti savo emocijas ir elgesį, įgyti naujų įgūdžių ir strategijų, padedančių sužinoti kaip susidoroti su sunkumais ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Yra daug skirtingų psichoterapijos tipų, bet vienas iš populiariausių yra kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda žmogui išmokti keisti savo neigiamus mąstymo ir elgesio modelius, kurie gali sukelti ar sustiprinti melancholiją ar depresiją.

Depresija gali reikalauti medikamentinio gydymo, ypač jei ji yra sunki arba turi melancholijos požymių. Antidepresantai yra vaistai, kurie padeda reguliuoti smegenų chemiją ir pagerinti nuotaiką. Antidepresantus skiria gydytojai psichiatrai.

Melancholija: kaip jos išvengti

Melancholija yra viena iš tų būsenų, kurios galima išvengti, jei žmogus rūpinasi savo psichine ir fizine sveikata. Kai kurie prevencijos būdai yra:

– reguliarus sveikas gyvenimo būdas (mityba, fizinis aktyvumas, poilsis, miegas)
– streso valdymas ir problemų sprendimas
– emocinių poreikių ir jausmų išreiškimas
– kūrybinės ir prasmingos veiklos
– socialinis įsitraukimas ir bendravimas
– savęs vertinimas ir savivokos stiprinimas
– savęs tobulinimas ir mokymasis
– psichologinė pagalba, jei reikia

Kada kreiptis į psichologą?

Melancholija yra natūrali ir žmogiška būsena, kuri gali būti naudinga arba žalinga, priklausomai nuo to, kaip su ja susidorojame. Ji gali padėti susimąstyti apie savo gyvenimą, savo tikslus ir vertybes, savo stiprybes ir silpnybes, kūrybą ir saviraišką.  Ši būsena gali suteikti daug žinių apie asmeninį pasaulį, jei mes ją priimame ir suprantame.

Tačiau melancholiška nuotaika gali tapti dideliu priešu, jei ją ignoruojame. Melancholija gali išsivysti į depresiją, jei ją patiriame ilgai ir intensyviai bei jos nesprendžiame arba negydome.

Jei dažnai jaučiatės melancholiški ir ši būsena trunka ilgai arba jeigu jūsų nuotaika trukdo jums gyventi įprastai, tuomet kreipkitės į psichologą. Jis gali padėti jums suprasti šią būseną ir jos atsiradimo priežastis. Psichologas gali padėti sužinoti kaip atgauti gyvenimo džiaugsmą ir prasmę. Verta pažymėti, kad diagnozuoti šį sutrikimą ir skirti vaistus gali tik gydytojai psichiatrai.