Blog

Lengvosmintys.lt / Visi  / Melancholija: kas tai ir kaip su ja susidoroti?
melancholija kas tai

Melancholija: kas tai ir kaip su ja susidoroti?

melancholija kas tai

Melancholija yra terminas, kuris reiškia liūdesį, nusiminimą ar tiesiog nuotaikos nebuvimą. Tokia būsena gali būti laikina arba ilgalaikė ir ji gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kartais melancholija yra susijusi su depresija, kas yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, reikalaujantis gydymo. Kai kuriais atvejais šią būseną specialistai įvardija kaip vieną iš depresijos formų. Tačiau ne visi melancholiški žmonės yra depresuoti, ir ne tikrai visi depresuoti žmonės yra melancholiški.

 

Kuo melancholija skiriasi nuo depresijos?

 

Melancholija ir depresija turi kai kurių bendrų požymių, tokių kaip:

– sumažėjęs džiaugsmas gyvenimu
– mažas susidomėjimas ankstesnėmis veiklomis
– nuovargis, energijos stoka
– miego sutrikimai (per daug arba per mažai miego)
– apetito pokyčiai (valgoma per daug arba per mažai)
– kaltės arba beprasmiškumo jausmas
– sunku koncentruotis, priimti sprendimus ar atsiminti dalykus
– mirties ar savižudybės mintys

Tačiau melancholija ir depresija taip pat turi svarbių skirtumų, kurie gali padėti nustatyti diagnozę ir tinkamą gydymą. Melancholija yra nuotaikos būsena, kuri gali būti laikina arba ilgalaikė, bet tai nėra liga. Melancholija gali būti sukelta įvairių veiksnių, tokių kaip:

– stresas
– hormoniniai pokyčiai
– sezoniniai pokyčiai
– gyvenimo permainos
– netektys
– kūrybiškumo problemos
– asmenybės bruožai

Melancholiški žmonės gali jaustis liūdni, bet jie nėra bejėgiai ar besijaučiantys visiškai beprasmiški. Jie gali turėti savo interesus, tikslus ir vertybes bei mėgautis tam tikromis veiklomis ar žmonėmis. Jie taip pat gali reaguoti į teigiamus įvykius ar stimulus, tad jų nuotaika gali keistis priklausomai nuo situacijos.

 

Depresija, priešingai nuo melancholijos, yra ypač rimtas sutrikimas

 

Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo žmogaus gebėjimui funkcionuoti kasdieniniame gyvenime. Ji yra susijusi su smegenų chemijos disbalansu ir gali būti paveldima. Depresuoti žmonės jaučiasi ne tik liūdni, bet ir beverčiai, bejėgiai ir nejaučia jokių ateities perspektyvų. Jie netenka viso arba beveik viso susidomėjimo gyvenimu, tad niekuomet niekuo nesidžiaugia. Jie taip pat negali reaguoti į teigiamus įvykius, tad jų nuotaika yra pastovi arba blogėja.

Depresija gali pasižymėti skirtingomis formomis ir sunkumo laipsniais. Viena iš depresijos formų yra melancholinė depresija (arba depresija su melancholijos požymiais), kuri yra labai sunki ir rimta, o svarbiausia – nepagydoma paprastomis konsultacijomis telefonu ar internetu.

 

Melancholinė depresija pasižymi šiais požymiais:

– prarastas arba beveik prarastas džiaugsmas visomis arba beveik visomis veiklomis
– nereagavimas į teigiamus įvykius
– gilus nevilties ir bevertiškumo jausmas
– kardinaliai pakitęs miego režimas
– psichomotoriniai sutrikimai (lėtėjimas arba neramumas)
– anoreksija arba svorio netekimas
– per didelis kaltės jausmas
– depresijos simptomų pablogėjimas ryte

Melancholinė depresija yra dažniau pasitaikanti vyresniems žmonėms, ligoninėse gydomiems pacientams ir tiems, kurie turi psichozės požymių. Ši forma taip pat yra labiau susijusi su biologiniais veiksniais, tokiais kaip genetika, smegenų struktūra ir hormonų pusiausvyra.

 

Žmonės šią būseną gali patirti ir visiškai atsitiktinai

 

Svarbu žinoti, kad žmonės gali patirti trumpalaikius melancholiškus jausmus, kurie nėra susiję su depresija ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Šie jausmai gali būti sukelti įvairių veiksnių, tokių kaip:

Meno kūrinių suvokimas: kai kurie žmonės gali būti paveikti meno kūrinių, kurie išreiškia gilias emocijas, grožį ar prasmę. Pavyzdžiui, žiūrint paveikslus, skaitydami poeziją, klausydami simfonijos ar stebėdami dramą, jie gali jausti melancholiją, kuri yra susijusi su savo vidiniais išgyvenimais, ryšiu su menininku ar savo gyvenimo prasme.

Svarbių gyvenimo momentų patyrimas: kai kurie gyvenimo įvykiai, kurie buvo labai reikšmingi arba suteikiantys laimę, taip pat gali sukelti melancholiškus jausmus, nes jie simbolizuoja praeities ir ateities kontrastą ir svarbą. Pavyzdžiui, vestuvės, gimtadienio šventės ar šeimos susibūrimai gali sukelti melancholiją, kuri yra susijusi su laiko eiga, prisiminimais ar ateities lūkesčiais.

Prisiminimų ir nostalgijos išgyvenimas: kai kurie prisiminimai apie praeitį, kurie yra labai mieli arba svarbūs, taip pat gali sukelti melancholiškus jausmus, nes jie rodo praradimą ar pasikeitimą. Pavyzdžiui, prisiminimai apie buvusias antras puses, vaikystės draugus ar senus namus gali sukelti šį jausmą.

Praradimo padariniai: praradimas, kuris yra labai skausmingas arba trauminis, gali sukelti gilų liūdesį ir melancholiją, kuri gali trukti ilgą laiką. Pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, skyrybos ar darbo netekimas gali sukelti šį jausmą, susijusį su neviltimi arba bejėgiškumu.

Melancholiški jausmai nėra savaime žalingi. Tai yra natūralus ir žmogiškas būdas reaguoti į gyvenimo patirtis.

melancholija iliustracija

Kaip gydoma melancholija ir depresija?

 

Melancholija ir depresija gali būti gydomos skirtingais būdais, priklausomai nuo jų priežasčių, sunkumo ir individualių poreikių. Melancholija gali būti gydoma nemedikamentiniais metodais, tokiais kaip:

– psichoterapija
– savęs pažinimas ir saviraiška
– kūrybinės veiklos
– meditacija ir atsipalaidavimas
– sveika mityba ir fizinis aktyvumas
– socialinis palaikymas ir bendravimas

Psichoterapija yra vienas iš efektyviausių būdų gydyti melancholiją ir depresiją. Psichoterapija padeda žmogui suprasti savo emocijas ir elgesį, įgyti naujų įgūdžių ir strategijų, padedančių sužinoti kaip susidoroti su sunkumais ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Yra daug skirtingų psichoterapijos tipų, bet vienas iš populiariausių yra kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda žmogui išmokti keisti savo neigiamus mąstymo ir elgesio modelius, kurie gali sukelti ar sustiprinti melancholiją ar depresiją.

Depresija gali reikalauti medikamentinio gydymo, ypač jei ji yra sunki arba turi melancholijos požymių. Antidepresantai yra vaistai, kurie padeda reguliuoti smegenų chemiją ir pagerinti nuotaiką. Yra daug skirtingų antidepresantų grupių, bet viena iš efektyviausių yra tricikliai antidepresantai (TAD), kurie veikia daugelį smegenyse esančių neuromediatorių.

Kartais antidepresantai nepadeda arba jie turi nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tokiu atveju gali būti naudojami kiti fizikiniai gydymo metodai, tokie kaip elektros smūgio terapija (EST) arba transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Šie metodai veikia smegenis elektrine arba magnetine srove, kad pagerintų jų veiklą ir nuotaiką.

 

Melancholija nėra ta būsena, kurios negalima išvengti

 

Melancholija yra viena iš tų būsenų, kurios galima išvengti, jei žmogus rūpinasi savo psichine ir fizine sveikata. Kai kurie prevencijos būdai yra:

– reguliarus sveikas gyvenimo būdas (mityba, fizinis aktyvumas, poilsis, miegas)
– streso valdymas ir problemų sprendimas
– emocinių poreikių ir jausmų išreiškimas
– kūrybinės ir prasmingos veiklos
– socialinis įsitraukimas ir bendravimas
– savęs vertinimas ir savivokos stiprinimas
savęs tobulinimas ir mokymasis
– psichologinė pagalba, jei reikia

 

Kada kreiptis į psichologą?

 

Melancholija yra natūrali ir žmogiška būsena, kuri gali būti naudinga arba žalinga, priklausomai nuo to, kaip su ja susidorojame. Ji gali padėti susimąstyti apie savo gyvenimą, savo tikslus ir vertybes, savo stiprybes ir silpnybes, kūrybą ir saviraišką. Tai gali būti dvasingumo, meniškumo ir filosofijos šaltinis. Ši būsena gali suteikti daug žinių apie asmeninį pasaulį, jei mes ją priimame ir suprantame.

Tačiau melancholiška nuotaika gali tapti dideliu priešu, jei ją ignoruojame arba neleidžiame jai išeiti savaime. Melancholija gali išsivysti į depresiją, jei ją patiriame ilgai ir intensyviai bei jos nesprendžiame arba negydome.

Jei dažnai jaučiatės melancholiški ir ši būsena trunka ilgai arba jeigu jūsų nuotaika trukdo jums gyventi įprastai, tuomet kreipkitės į psichologą. Jis gali padėti jums suprasti šią būseną ir jos atsiradimo priežastis. Psichologas gali parinkti tinkamą gydymo metodą ir planą bei suteikti jums reikalingus įrankius ir strategijas, padedančius sužinoti kaip atgauti gyvenimo džiaugsmą ir prasmę.

Registracija psichologo konsultacijai:

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.






    Aš patvirtinu, kad esu susipažinęs su įmonėje taikoma Privatumo politika ir sutinku, kad mano asmens duomenys būtų tvarkomi ja remiantis.