Blog

Ar kada nors patyrėte ar matėte baisų įvykį, kuris paliko nemalonius prisiminimus, didelę baimę ar sukėlė siaubingus košmarus? Jei taip, tuomet galbūt jus kamuoja potrauminis streso sindromas (PSS) – psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto kai kuriems žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems šokiruojantį, baisų ar pavojingą įvykį. PSS gali turėti rimtų pasekmių gyvenimo kokybei, santykiams ir darbui, jei laiku nesikreipsite pagalbos.

Kas yra potrauminis streso sindromas?

Potrauminis streso sindromas yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto po trauminio įvykio, kuriam būdingos įkyrios mintys apie incidentą, pasikartojanti baimė ar nerimas, prisiminimai ir panašių situacijų vengimas. Po trauminis stresas diagnozuojamas, kai šie simptomai trunka ilgiau nei mėnesį ir trukdo normaliai funkcionuoti socialinėje ir darbinėje aplinkose bei neigiamai veikia santykius. PSS simptomai gali prasidėti per mėnesį po traumuojančio įvykio, bet kartais jie gali pasireikšti ir po kelerių metų.

Simptomai paprastai skirstomi į kelias kategorijas: įsibrovimo, vengimo, neigiamų pokyčių mąstyme ir nuotaikoje, fizinių ir emocinių reakcijų pokyčių.

Įsibrovimo kategorijos simptomai apima:

– Prisiminimus, košmarus apie incidentą
– Trauminio įvykio išgyvenimą, lyg jis vėl vyktų (atgijimai)
– Stiprų emocinį diskomfortą ar fizines reakcijas į kažką, kas primena traumą

Vengimo simptomai apima:

– Vengimą galvoti ar kalbėti apie trauminį įvykį
– Vengimą vietų, veiklų ar žmonių, kurie primena traumą

Neigiamų pokyčių mąstyme ir nuotaikoje simptomai apima:

– Neigiamas mintis apie save, kitus ar pasaulį
– Netikėjimą ateitimi
– Atminties problemos
– Sunkumus palaikyti artimus santykius
– Atsiskyrimą nuo šeimos ir draugų
– Nesidomėjimą anksčiau mėgtomis veiklomis
– Sunkumus patirti teigiamas emocijas

Fizinių ir emocinių reakcijų pokyčių simptomai apima:

– Padidėjusį budrumą ar nerimą
– Pyktį, pykčio priepuolius, dirglumą ar neapykantą
– Sunkumus užmigti ar susikaupti
– Savęs žalojimo elgesį, pvz., per didelį gėrimą ar pavojingą vairavimą
– Per didelę kaltę ar gėdą

Mažiems vaikams gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip:

– Motorinių įgūdžių ar kalbos vėlavimas
– Prisirišimas prie tėvų ar globėjų
– Agresyvus ar izoliuojantis elgesys
– Regresyvus elgesys, pvz., šlapinimasis į lovytę
– Fantazijų žaidimai, susiję su trauma

Kodėl išsivysto potrauminis streso sindromas?

Kodėl išsivysto potrauminis streso sindromas iki šiol nėra aišku. Manoma, kad potrauminis sindromas yra sudėtingas biopsichosocialinis procesas, kurį lemia tiek trauminio įvykio pobūdis, tiek individualūs veiksniai, tokie kaip genetika, asmenybė, ankstesnė psichikos sveikata, socialinė parama ir kiti.

Bet koks įvykis, kurį žmogus laiko trauminiu, gali sukelti potrauminio streso sutrikimą. Tai gali būti, pvz., seksualinis ar fizinis užpuolimas, artimojo mirtis, nelaimingas atsitikimas, karas ar stichinė nelaimė. Taip pat gali būti, kad sužinojus apie draugo ar šeimos nario patirtą traumą, gali išsivystyti potrauminio streso sindromas.

Ar potrauminis streso sindromas turi rizikos veiksnių?

Ne visiems žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems traumuojantį įvykį, išsivysto potrauminio streso sindromas. Kai kurie žmonės greičiau atsigauna, o kitiems simptomai gali tapti ilgalaikiais ir ypač sunkiais. Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti potrauminio streso riziką. Tai gali būti:

– Trauminio įvykio sunkumas, trukmė ir artumas
– Ankstesnių trauminių įvykių, pvz., vaikų išnaudojimo, patirtis
– Depresijos ir nerimo problemos šeimos ligų istorijoje
– Anksčiau diagnozuota depresija ar nerimas
– Maža socialinė parama po trauminio įvykio
– Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais

Kaip gydomas potrauminio streso sutrikimas?

Potrauminio streso sutrikimo gydymas apima vaistus ir psichoterapiją, atskirai arba kartu. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti žmogui susidoroti su traumos pasekmėmis.

Vaistai, kurie naudojami potrauminio streso gydymui – antidepresantai, kurie padeda reguliuoti nuotaiką ir sumažinti nerimą, depresiją ir paniką. Dažniausiai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Kartais gali būti skiriami ir kiti vaistai, kurie padeda sumažinti košmarus. Vaistus skiria gydytojai psichiatrai.

Psichoterapija yra gydymo forma, kurioje žmogus mokosi suprasti bei keisti savo mintis, jausmus ir elgesį, susijusius su trauma. Psichoterapija gali padėti žmogui pergyventi ir apdoroti trauminį įvykį, sumažinti simptomus, pagerinti pasitikėjimą savimi ir stiprinti savo gebėjimus susidoroti su stresu.

Kokie psichoterapijos tipai pasitelkiami potrauminio streso gydymui?

Yra daug psichoterapijos tipų, kurie gali būti naudingi kai žmogų kamuoja potrauminis streso sindromas, bet kai kurie iš jų yra labiau pagrįsti moksliniais tyrimais ir yra labiau rekomenduojami. Tai yra:

Kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda žmogui atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, kurie trukdo normaliai gyventi. KET gali apimti ir specifinius būdus, tokius kaip ekspozicija, kurioje žmogus palaipsniui susiduria su savo baimėmis, ir kognityvinė perstruktūrizacija, kurioje žmogus išmoksta pakeisti savo interpretaciją apie traumą ir jos pasekmes.

Gydymas vaizduote, kuris padeda žmogui sukurti naują, teigiamą ir realistišką vaizdą apie trauminį įvykį ir jo pasekmes bei taip sumažinti košmarus ir stresą.

Gydymas palaikančiu požiūriu, kuris padeda žmogui sustiprinti savo stipriąsias puses, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą susidoroti su sunkumais. Tai taip pat padeda žmogui sukurti ir palaikyti teigiamus santykius su kitais ir rasti prasmę savo gyvenime.

Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir reaguoja į gydymą skirtingai. Todėl svarbu rasti tinkamą metodą ir specialistą, kuris atitinka žmogaus poreikius ir lūkesčius. Gydymo trukmė ir dažnumas taip pat gali skirtis, priklausomai nuo simptomų sunkumo, trauminio įvykio pobūdžio ir žmogaus pažangos.

Kaip susidoroti su PSS?

Be gydymo, potrauminis streso sindromas gali būti iš dalies įveikiamas pasitelkiant kitas priemones. Štai keletas patarimų, kuriuos galite išbandyti:

Rūpinkitės savo fizine sveikata. Stenkitės sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir pakankamai miegoti. Venkite alkoholio, narkotikų ir kofeino, nes jie gali pabloginti jūsų simptomus ir sukelti priklausomybę.

Raskite būdų atsipalaiduoti. Išmokite ir praktikuokite relaksacijos būdus, tokius kaip kvėpavimas, meditacija, joga ar masažas. Raskite laiko daryti tai, kas jums teikia malonumą ir ramybę, pvz., skaityti, piešti, klausyti muzikos ar žiūrėti filmus.

Palaikykite ryšį su kitais. Bendraukite su savo šeima, draugais, bendruomene arba paramos grupe, kurie jums suteikia palaikymo, supratimo ir pagalbos. Nesidrovėkite pasidalinti savo jausmais ir patirtimi, bet ir klausykitės ir rūpinkitės kitais. Venkite izoliacijos ir atsiskyrimo, nes jie gali pabloginti jūsų depresiją ir vienatvę.

Nevenkite savo baimių. Nors gali būti pagunda vengti visko, kas primena jums traumą, tai gali tik sustiprinti jūsų baimę ir neleisti jums atsigauti. Vietoj to, pabandykite palaipsniui susidurti su savo baimėmis ir suprasti tai, kad jūs galite jas įveikti. Tai galite padaryti su profesionalo pagalba arba savarankiškai, naudodami ekspozicijos metodus, kuriuos galite rasti internete ar tam tikrose knygose.

Ieškokite prasmės ir tikslų. Trauma gali suardyti jūsų pasaulėžiūrą ir jūsų vertybes bei palikti jums jausmą, kad jūsų gyvenimas neturi prasmės ar tikslų. Todėl svarbu rasti būdų kaip tai atkurti ir padaryti gyvenimą prasmingu bei vertingu. Tai gali būti, pvz., dalyvavimas savanoriškoje veikloje, mokymasis naujų dalykų, kūrybinė išraiška ar dvasingumas.

Jei jūs manote, kad jus kamuoja potrauminio streso sindromas arba jūsų simptomai trukdo gyventi pilnavertiškai ir laimingai, tuomet turėtumėte kreiptis į psichologą ar kitą kvalifikuotą specialistą. Psichologas taip pat gali patarti kaip susidoroti su kitais, su trauma susijusiais klausimais, tokiais kaip kaltė, gėda, pyktis, depresija.