Blog

Lengvosmintys.lt / Visi  / Nerimastingumas: koks jo poveikis fizinei ir psichinei sveikatai?
nerimastingumas jauciamas jaunos moters

Nerimastingumas: koks jo poveikis fizinei ir psichinei sveikatai?

nerimastingumas jauciamas jaunos moters

Nerimastingumas yra dažnas ir natūralus žmogaus jausmas, kuris gali atsirasti įvairiose situacijose, pvz., kalbant prieš grupę, dalyvaujant darbo pokalbyje ar susiduriant su sunkumais. Jis gali padėti žmonėms susitelkti ir pasirengti iššūkiams. Tačiau kai šis jausmas tampa pernelyg stiprus ar ilgai trunkantis, jis gali turėti neigiamos įtakos žmonių fizinei ir psichologinei gerovei.

 

Kas yra nerimastingumas?

 

Nerimastingumas yra emocinis atsakas, kurį valdo tam tikra žmogaus smegenų dalis, vadinama migdoline liauka. Ji yra atsakinga už žmonių baimės ir nerimo jausmus. Ji taip pat gali aktyvuoti žmogaus kūno pasirengimą kovoti ar bėgti nuo pavojingos ar grėsmingos situacijos. Kai žmogus jaučia nerimą, jo smegenys siunčia signalus į nervų ir endokrininę sistemas, kurios savo ruožtu skatina širdies plakimą, kraujospūdį, kvėpavimą, prakaitavimą ir raumenų įtampą. Šie fiziologiniai pokyčiai padeda žmonėms būti budriems ir pasiruošusiems veikti. Tačiau jei jie trunka ilgiau nei reikia, jie gali sukelti daugybę sveikatos problemų, pvz., galvos ar nugaros skausmus, virškinimo sutrikimus, imuninės sistemos silpnėjimą, miego sutrikimus ir širdies ligas.

 

Nerimastingumas turi įtakos žmonių psichologinei gerovei

 

Nerimastingumas gali sukelti nemalonias ir neramias mintis, kurios gali trukdyti koncentracijai, atminties ir mokymosi gebėjimams. Jis gali mažinti žmonių pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais bei gali skatinti tokių situacijų vengimą, kurios gali sukelti nerimą. Šis jausmas taip pat gali paveikti socialinius santykius ir emocinį stabilumą. Nerimastingi žmonės gali jaustis vieniši, izoliuoti, nesuprasti ar nepritampantys grupėje. Jie gali patirti daugiau streso, liūdesio, pykčio ar kaltės. Be to, nerimastingumas gali būti susijęs su kitais psichikos sveikatos sutrikimais, pvz., depresija, panikos sutrikimu, fobijomis, potrauminio streso sutrikimu ir kt.

Kaip bebūtų, nerimastingumas yra visiškai normalus jausmas, kuris gali padėti žmonėms prisitaikyti prie aplinkos ir išgyventi. Tačiau kai jis tampa pernelyg intensyvus, dažnas ar ilgalaikis, tuomet jis gali tapti nemaža kliūtimi gyvenime. Todėl svarbu žinoti kaip atpažinti bei valdyti šį jausmą ir kada kreiptis pagalbos į specialistus.

 

Kaip atpažinti nerimastingumą?

 

Ši emocinė būsena gali pasireikšti skirtingai kiekvienam žmogui ir jai įtaką gali daryti daugelis veiksnių, pvz., asmenybės, genetikos, aplinkos, gyvenimo įvykių ir kt. Tai reiškia, kad nerimastingumas yra individualus ir subjektyvus, kuris priklauso nuo to, kaip mes suvokiame, vertiname ir reaguojame į aplinkoje esančias situacijas. Pavyzdžiui:

Asmenybės veiksnys. Žmonės, kurie yra labiau jautrūs, perfekcionistai, nepasitikintys savimi, pesimistai, kritiški ar reiklūs, gali būti labiau nerimaujantys.

Genetikos veiksnys. Asmenys, kurių giminėse yra nerimo sutrikimų atvejų ar kitų psichikos sveikatos problemų, gali būti labiau paveikti nerimo.

Aplinkos veiksniai. Tie, kurie gyvena ar dirba nepalankioje, chaotiškoje, triukšmingoje, smurtinėje, skurdžioje, diskriminacijos ar kitų socialinių problemų paveiktoje aplinkoje, gali būti labiau linkę į nerimastingumą.

Gyvenimo įvykiai. Žmonės, kurie susiduria su sunkiomis ar netikėtomis situacijomis, tokiomis kaip skyrybos, mirtis, ligos, nelaimingi atsitikimai, nedarbas, skolos, persikėlimas, karo, terorizmo ar gamtos stichijų poveikis, gali labiau kentėti dėl nerimo.

 

Bendri požymiai, kurie gali rodyti, kad žmogus patiria nerimastingumą.

Šie požymiai gali būti:

Fiziniai: širdies plakimas, prakaitavimas, drebėjimas, dusulys, raumenų įtampa, galvos skausmas, pykinimas, viduriavimas, miego sutrikimai ir kt. Šie simptomai rodo, kad mūsų kūnas yra įsijungęs streso režimą ir paruoštas kovoti ar bėgti nuo grėsmės.

Psichologiniai: neramus, bauginantis, katastrofiškas ar neigiamas mąstymas, baimė, nerimas, panika, nesaugumas, nepasitikėjimas, kaltė, gėda ir kt. Šie jausmai rodo, kad mūsų smegenys yra perpildytos nerimu ir negali racionaliai vertinti ar spręsti situacijų.

Elgesio: vengimas, atitolimas, kontrolės poreikis, taip pat pernelyg didelis rūpinimasis, planavimas, tikrinimas, analizavimas, pasirengimas ir kt. Šie veiksmai rodo, kad mūsų elgesys yra nulemtas nerimo ir mėginame sumažinti ar pašalinti grėsmę. Jei žmogus pastebi, jog jis turi vieną ar daugiau šių požymių, ir kad jie trukdo jam normaliai gyventi, jis gali imtis žingsnių, kad nerimastingumas būtų lengviau valdomas.

nerimastingumas jauna moteris jaucia

Būdai, galintys padėti sumažinti nerimastingumo jausmą

 

Kvėpavimo pratimai: gilus ir lėtas kvėpavimas gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti fiziologinius nerimo simptomus, pvz., širdies plakimą, prakaitavimą ir drebėjimą. Kvėpavimo pratimai gali būti atliekami bet kur ir bet kada, kai žmogus jaučia nerimą. Tai gali padėti atgauti ramybę ir emocijų kontrolę.

Relaksacijos pratimai: relaksacijos pratimai, pvz., raumenų atpalaidavimas, meditacija, joga ar aromaterapija gali padėti žmogui sumažinti stresą ir nerimą bei pagerinti nuotaiką ir savijautą. Relaksacijos pratimai gali padėti atsipalaiduoti ir susikaupti dabarties momente. Tai taip pat gali padėti atsikratyti neramių ir bauginančių minčių.

Fizinis aktyvumas: fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu, šokiai ar sportas gali padėti žmogui išskirti endorfinus. Tai yra natūralūs kūno hormonai, kurie sukelia malonumą ir laimės pojūtį. Be to, fizinė veikla gali padėti sumažinti stresą ir nerimą bei pagerinti fizinę ir psichologinę gerovę. Šie užsiėmimai taip pat gali padėti žmogui pakelti savo savivertę ir padidinti pasitikėjimą savimi. Tai taip gali padėti užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius su kitais žmonėmis, o tai yra ypač svarbu tiems, kuriuos kamuoja nuolatinis nerimastingumas.

Pozityvus mąstymas: pozityvus mąstymas yra būdas žvelgti į gyvenimą ir situacijas optimistiškai ir konstruktyviai. Tai gali padėti žmogui sumažinti nerimą ir pagerinti jo nuotaiką ir sveikatą. Pozityvus mąstymas gali padėti žmogui atpažinti ir pakeisti savo neramias, bauginančias ar neigiamas mintis į realistiškas, racionalias ir teigiamas. Jis taip pat gali padėti susitaikyti su savo trūkumais ir klaidomis bei parodyti galimybes bei sprendimus, o ne problemas ir kliūtis.

Socialinė parama: tai yra būdas žmogui gauti ir teikti emocinę, praktinę, informacinę bei moralinę pagalbą ir palaikymą iš kitų žmonių. Tai gali būti šeimos nariai, draugai, kolegos, bendraminčiai, psichologas ar kiti. Socialinė parama gali padėti žmogui sumažinti nerimą ir stresą, o tai leis jam jaustis saugiau, labiau suprastu ir laimingesniu. Tokia pagalba gali padėti žmogui dalintis savo jausmais ir mintimis, gauti patarimų ir užuojautos, mokytis iš kitų patirties ir perspektyvos bei gauti praktinės pagalbos ir resursų.

 

Psichologas gali padėti kenčiant nuo nerimastingumo

 

Prieš tai išvardinti žingsniai gali padėti žmogui valdyti savo nerimastingumą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau kartais nerimastingumas gali būti pernelyg stiprus ar ilgalaikis, o tai gali trukdyti normaliai funkcionuoti. Tokiu atveju, žmogus iš tiesų gali turėti nerimo sutrikimą. Tai yra psichikos sveikatos būklė, kuri reikalauja profesionalios pagalbos.

Psichologas gali patarti žmogui kaip įveikti nerimastingumą naudodamas psichoterapiją. Tai yra bendravimo forma, kuomet psichologas ir klientas kartu dirba norėdami pasiekti išsikeltus tikslus, tokiu būdu siekiant pagerinti kliento gyvenimo kokybę. Psichoterapija gali būti skirtingų tipų, pvz., kognityvinė – elgesio, humanistinė, psichodinaminė, sisteminė terapija ir kt. Jos gali būti individualios, skirtos poroms, šeimoms ar žmonių grupėms.

Psichologo konsultacijos metu specialistas gali padėti klientui atskleisti ir analizuoti jo nerimo istoriją, priežastis, simptomus ir pasekmes. Nešališkas specialistas gali atskirti realius ir nerealius nerimo šaltinius bei kliento lūkesčius.

Svarbu pabrėžti, kad psichologas gali Išmokyti praktikuoti įvairias relaksacijos, kvėpavimo, meditacijos ir atpalaidavimo technikas, kurios padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti. Kvalifikuotas specialistas gali padėti įveikti nerimastingumą, jei pats žmogus yra motyvuotas ir pasiryžęs keisti savo mąstymą bei elgesį.

Registracija psichologo konsultacijai:

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą ir laiką. Susisieksime dėl registracijos patvirtinimo.






    Aš patvirtinu, kad esu susipažinęs su įmonėje taikoma Privatumo politika ir sutinku, kad mano asmens duomenys būtų tvarkomi ja remiantis.